Deividas Kameronas. Didžioji Britanija yra krikščioniška šalis ir nereikia bijoti
to pasakyti
Minint Karaliaus Jokūbo Biblijos 400 metų vertimo jubiliejų, 2011 metų gruodžio 16-ąją
Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Kameronas Kristaus katedroje Oksforde pasakė
kalbą, kurioje palietė daug svarbių temų apie krikščionybę ir Didžiąją Britaniją,
vieną iš stipriausių pasaulyje liberaliųjų demokratijų.
Biblija yra knyga,
anot britų premjero, kuri suteikė formą ne tik Anglijai, bet ir visam pasauliui. Karaliaus
Jokūbo Biblija yra svarbi šiandien tiek pat, kiek ir per visus savo 400 gyvavimo metus.
Niekas neturi bijoti tai pripažinti. Pirmiausia dėlto, kad (anglosaksų) pasaulyje
šis vertimas įtakojo visą kalbos struktūrą ir kultūrą. Antra, Biblija persmelkė politiką:
nuo žmogaus teisių ir lygybės iki Didžiosios Britanijos konstitucinės monarchijos
ir demokratijos.
Trečias motyvas, - sakė Kameronas, - yra tai, kad esame krikščioniška
šalis. Neturime bijoti tai pasakyti. Noriu aiškiai pasakyti – netvirtinu, jog turėti
kitokį tikėjimą ar visai neturėti yra klaidinga. Pilnai pripažįstu ir gerbiu faktą,
jog daug kas šioje šalyje neišpažįsta jokios religijos ir labai didžiuojuosi, kad
Didžioji Britanija priima daug skirtingų religinių bendruomenių, kurios ją daro stipresne.
Tai, ką tvirtinu – Biblija mūsų kraštui padėjo duoti eilę vertybių ir moralę, kurios
jį padarė kokiu yra, ir kurias turime aktyviai remti ir ginti.
Britų politikas
pateikė daug pavyzdžių iš klasikinės ir naujos literatūros, muzikos, kultūros ir politinės
minties istorijos, kurie iliustruoja Biblijos įtaką, kartais žmonėms sąmoningai to
net nesuvokiant.
Biblija, dar kartą pabrėžė premjeras, neatskiriama nuo Didžiosios
Britanijos istorijos ir politinės kultūros. Jei, viena vertus, ji įteisina valdžią,
kita vertus, pabrėžia valdžios atsakomybę ir ribas. Žinojimas, kad Dievas sukūrė žmogų
pagal savo atvaizdą buvo revoliucinis veiksnys žmonių orumo ir lygybės įtvirtinime.
Antikiniame pasaulyje lygybė buvo neįmanoma. Atėnuose tik laisvi gimę ir suaugę turėjo
pilnas ir lygias teises. Bet kai kiekvienas individas, kaip Dievo atvaizdas, yra vienodos
ir begalinės vertės, tai tampa nepajudinamu žmogaus teisių pamatu. Pamatu, kuris yra
demokratijos gimimo, vergovės panaikinimo, moterų emancipacijos ištakose. Panašiai
Biblija ir Bažnyčia savo karitatyvine veikla dėl sergančių, alkanų, beturčių yra modernios
socialinės veiklos ir gerovės valstybės ištakose.
Atsakomybė, darbas, solidarumas,
užuojauta, kuklumas, meilė, pasiryžimas dirbti dėl bendro gėrio – visa tai yra Didžiosios
Britanijos vertybės ir tai yra krikščioniškos vertybės. Neturime bijoti, kartojo premjeras,
tai pripažinti. Ir šios vertybės svarbios visiems – kitų religijų išpažinėjams ir
netikintiems.
Pasak britų politiko, neutrali moralė nėra pasirinkimas: negalima
kovoti už ką nors su niekuo. Jei niekuo netikime, niekam ir neatsispirsime. Jis kritikavo
„pasaulietinį neutralumą“, kurio vardu yra prieštaraujama krikščioniškų vertybių gynimui
– esą sakant, kad Didžioji Britanija yra krikščioniška šalis ir kad reikia ginti krikščioniškas
vertybes yra paniekinami kiti tikėjimai, o vienintelis kelias neįžeisti kitų asmenų
yra nevertinti jų elgesio.
Tokie argumentai, anot Kamerono, yra giliai klaidingi.
Priešingai, būtent dėl krikščioniškos tolerancijos Didžiojoje Britanijoje kitiems
tikėjimams yra tiek daug vietos.
Grįždamas prie moralinio neutralumo ir pasyvios
tolerancijos temos, premjeras buvo įsitikinęs, kad tai nepadeda susitvarkyti su problemomis,
priešingai, sudaro sąlygas joms toliau gyvuoti ir plėstis – nuo religinio ekstremizmo
iki finansininkų ir politikų neatsakomybės ar praėjusios vasaros smurtingų jaunimo
riaušių.
Pernelyg ilgai buvo atsisakoma skirti blogį nuo gėrio, pernelyg dažnai
blogi pasirinkimai buvo vadinami tiesiog skirtingais gyvenimo stiliais, pernelyg dažnai
principas „gyvenk ir leisk kitiems gyventi“ tapo „daryk ką nori“.
Kamerono
įsitikinimu, šiandien nepakanka pasyvios tolerancijos, valstybei piliečius ignoruoja
tol, kol jie nepažeidžia įstatymo, tačiau reikia aktyvaus liberalizmo, kuris tiki
vertybėmis, sako tiesą apie jas, vertina pagal jas ir jas gina. Čia krikščionybės,
Bažnyčios, religinių lyderių indėlis yra gyvybinis.
Niekad iš tikro nesupratau
samprotavimo tų, pasak kurių Bažnyčia neturi dalyvauti politikoje. Man krikščionybė,
tikėjimas, religija, Bažnyčia ir Biblija yra giliai susiję su politika, nes daugybė
politinių klausimų ir moraliniai klausimai, - sakė britų premjeras, pridurdamas, kad
ir politikai gali teisėtai komentuoti religinių institucijų pozicijas, svarbias visuomenei.
*
2011 metais Didžiojoje Britanijoje ir kituose angliškai kalbančiuose
kraštuose buvo paminėta Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimo ir išleidimo 400 metų sukaktis.
1604 metais Anglijos karalius Jokūbas I įpareigojo apie 50 eruditų grupę parengti
naują Biblijos vertimą anglų kalba. 1611 metais vertimas pasiekė spaustuvę. Šis vertimas
ir leidimas nebuvo pirmasis, jau egzistavo bent du oficialūs vertimai, įvairios Biblijos
knygos buvo verčiamos ir spausdinamos pavienių asmenų ar krikščioniškų bendruomenių,
ne visada tarpusavyje sutarusių, iniciatyvų dėka. Tad iškilo vieno, visiems priimtino
biblinio teksto anglų kalba poreikis. Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimas tapo atsakymu
į šį poreikį. (rk)