Kun. Roberto Grigo invokacija, pradedant minėjimą Lietuvos Seime sausio 12 d.

„Gerasis Dieve, kuris leidai tautas ir įkvėpei joms laisvės troškimą, dėkojame tau už didžią dovaną, mūsų globai, meilei ir apsaugai pavestą: už Lietuvą ir už lietuvių tautą.

Dėkojame Tau, Viešpatie, už lietuvių pasaulio grožį: už girias ir lygumas, už Nemuną ir neriją, už dangaus debesis ir žemės grumstą, kuriuose įsispaudė rami, žmoniška ir narsi mūsų protėvių siela.

Dėkojame Tau, nesiliaujančios kūrybos Dieve, už savitą tautos kultūrą, už kryžius, dainas ir juostas, už Vilniaus klodų įvairovę ir už Kauno dvasios tvirtybę; už Maironio, Brazdžionio, Aisčio, Milašiaus, Kęstučio Genio talentų šviesą; už tautos Krikštą, už Vytauto Didžiojo genijų, už Dariaus ir Girėno skrydį.

Dėkojame Tau, Teisingumo ir Sąžinės Dieve, kad visada teikei mūsų tautai jėgų nepalūžti istorijos neteisybių naktyse, nesusitaikyti su melu ir smurtu, neatsisakyti prigimtinės suverenumo teisės. Dėkojame Tau, Dieve, už savanorių ryžtą, už tremtinių ištvermę, už partizanų drąsą; dėkojame Tau už Tėvynės gyvybę, per nekaltų aukų kraują prisikėlusią iš karų ir imperijų kapų; už Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją, už sąžinės pergalės dieną, Sausio 13-ąją; už pogrindžio spausdinto žodžio rezistenciją ir už Medininkuose žuvusių vyrų ištikimybę.

Atlygink, gerasis Dieve, savo meile tautų teisuoliams, kurių kilniose širdyse Lietuvos pagalbos šauksmas rado atgarsį: prezidentui Ronaldui Reiganui, Sergejui Kovaliovui, atlygink šalims ir tautoms, kuriose svetingą prieglobstį ir moralinį palaikymą atrado okupantų teroro išvarytoji Lietuva.

Suteik, Viešpatie, ir mums tvirtumo, kaip teikei iki šiol prieš mus gyvenusiųjų kartoms, kad pavojaus varpams pašaukus, būtume pasirengę – Lietuvos vyrai ir moterys – iš meilės gyvybę už ją atiduoti, kad išgelbėtume savo nemirtingas sielas ir kad liktų nemirtinga Lietuva. Amen.“