Kardinolas Prosper Grech: Bažnyčia, evangelizavimas ir laiko ženklai

Šventojo Sosto laikraštis l’Osservatore Romano pranešdamas apie popiežiaus Benedikto XVI paskirtus 22 naujus kardinolus tos pačios sausio 7-8 d. numeryje patalpino vieno iš jų straipsnį. Pirmajame laikraščio puslapyje išspausdintos mintys „Laiko ženklai, Apreiškimas Jonui ir istorija“ priklauso Augustinų ordino kunigui, 86 metų t. Prosperui Grechui, buvusiam daugelio Romos bažnytinių universitetų docentui ir Tikėjimo kongregacijos konsultoriui. Iš Maltos kilusį teologą Popiežius paskyrė kardinolu už nuopelnus ir tarnystę Bažnyčiai.

T. Prosper Grech O.S.A., rašo prieš akis turėdamas šiemet spalio mėnesį įvyksiantį Vyskupų sinodą apie evangelizavimą. Sinodo lineamenta, arba darbo gairės, kurias nuo pernykščių metų vasario mėnesio galima konsultuoti Vatikano internetiniame saite, pasak t. Grech, yra ne tik gera nūdienės situacijos analizė: jose daroma viltinga užuomina, jog asamblėjos gairių dokumentas tikrai galės sužadinti tikėjimo į Jėzų Kristų atgimimą.

Bažnyčia yra Lumen gentium, tautų šviesa, ir turi pranašišką misiją, kurios negali atsisakyti. Senajame Testamente Dievas vedė žmoniją istorijos keliu visą laiką siekdamas jos išganymo. Naujajame Testamente istorijos Viešpats yra prisikėlęs Kristus. Bažnyčiai pavestas uždavinys skaityti laiko ženklus. Tačiau ką teologas vadina laiko ženklais?

Pasak t. Grech, pakanka įjungti kurią nors televizinių žinių laidą, arba pavartyti kurį nors dienraštį ir tuojau iškyla prieš akis tokie dalykai kaip badmiriavimas, pasikėsinimai, karai, ekonominės krizės, šeimos kaip institucijos puolimai, neteisingumai, socialinė netvarka, imperijų žlugimas ir naujų kūrimasis, narkotikai, abortai, visokios rūšies mafijos. Ir šis sąrašas galėtų tęsis dar ilgai. Tačiau negalima išleisti iš akių ir tai, kad spauda dažnai užmerkia akis gėriui, kurio pasaulyje netrūksta, tačiau kuris „nepakliūna“ į įvykių kronikos puslapius; gėris paslėptas ir žinomas tiktai Šventajai Dvasiai, kuri jį kuria.

Todėl, anot autoriaus, laiko ženklai skaitomi su laikraščiu vienoje rankoje ir Šventraščiu kitoje, maldos dvasioje. Bažnyčia negali neskaityti laikų ženklų ir atsisakyti jų teisingo interpretavimo vardan pasaulio, vardan tikinčiųjų, kaip ir netikinčiųjų, nes Bažnyčia tarnauja visai žmonijai.

Sinodo gairėse primenama, jog istorijos atsinaujinimas prasideda „nuo Dievo namų“ (1 Petro laiškas, 4,17), tačiau Apsireiškime Jonui septynių bažnyčių, kurios reprezentuoja Visuotinę Bažnyčią, raginimas ir barimas yra Kristaus žinia ne tik tautoms, bet ir ekonomėms, politinėms ir socialinėms struktūroms, kurios stengiasi pavergti pasaulį savo ideologijomis. Apokalipsės žvėrys ir grasinimai kelia pasibjaurėjimą šių laikų mentalitetui; linkstame juos nutylėti gal todėl, kad per daug sužmoginom Dievo įvaizdį pagal šiuolaikišką nuolaidžiavimo ir tolerancijos modelį.

Apsireiškimo Jonui knygoje nedaug kas sakoma apie pasaulio galą. Jos skelbiama žinia yra ne kas kitas, kaip raktas pasaulio išganymo istorijos šviesoje skaityti mūsų laiko ženklus. Apokalipsė yra iš esmės vilties žinia, skirta persekiojamai bendruomenei, užtikrinanti, jog galutinė pergalė bus ne blogio ir Piktojo, o Visagalio Viešpaties, istoriją valdančio Pantokrato.

Blogio apraiškos visuomet egzistavo kokiu nors būdu, pradedant nuo Adomo. Šiandien laicistiniuose ir agnostiškuose Vakaruose, kuriuose vyrauja vertybių reliatyvizmas, apie kurį dažnai kalba popiežius Benediktas, trūksta mastelio, pagal kurį vertintume kas yra gera ir kas yra bloga, kas teisinga ir kas ne ir yra pavojus visiškai išversti aukštyn kojomis.

Vyskupų sinodas, pasak t. Prospero Grecho, be jokios abejonės bus puiki proga drąsiai ir su giliu įsitikinimu, kaip rašo evangelistas Jonas, parodyti „pasauliui, kaip jis klysta dėl nuodėmės, dėl teisybės ir dėl teismo“ (Jn 16,8).

T. Prosper Grech O.S.A., gimė Maltoje, Vittoriosa (Birgu), 1925 metų gruodžio 24 d., davė vienuolinius įžadus 1944 metais ir 1950 metais buvo įšventintas Augustinų ordino kunigu. Jis daugiau kaip tris dešimtmečius Romoje dėstė Popiežiškajame Biblijos institute, tuo pat metu buvo Popiežiškojo Laterano universiteto biblistikos dėstytojas. Jis asmeniškai gerai pažįsta popiežių Benediktą XVI iš laikotarpio, kai buvo vienas iš Tikėjimo kongregacijos patarėjų. Pagrindinį mokslinį dėmesį Prosper Grech skyrė Šventajam Raštui ir Bažnyčios tėvams, kuriuos labai dažnai, kone kiekvienoje kalboje ir homilijoje, cituoja dabartinis popiežius. Be tiesioginio mokslinio darbo, įvairių teologijos veikalų autorius t. Prosper Grech yra Popiežiškosios Biblijos komisijos narys ir Popiežiškosios Teologijos akademijos Akademikas emeritas. Viešpaties Apsireiškimo iškilmės dieną popiežius Benediktas XVI pranešė, jog paskirs t. Prosper Grech kardinolu vasario 18 dieną kartu su kitais nusipelniusiais teologais ir Bažnyčios ganytojais. (sk)