COMECE. Dokumentas apie konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką Europos Sąjungoje

Sausio 12 dieną Briuselyje, Lenkijos atstovybėje prie ES, buvo pristatytas Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) dokumentas apie konkurencingą socialinę rinkos ekonomiką Europos Sąjungoje.

Pristatymo metu surengtoje diskusijoje kalbėjo vokiečių kardinolas ir COMECE vicepirmininkas Reinhard Marx, Lenkijos Darbo ir socialinių reikalų ministerijos vice-sekretorius Radosław Mleczko ir italas europarlamentaras Vittorio Prodi.

Dokumento įvade paaiškinama jo paskirtis – būti indėliu, ypač dabartiniu krizės periodu, kai keliamos pačios įvairiausios prognozės apie Europos Sąjungą ir eurozonos likimą, į diskusiją apie socialinę rinkos ekonomiką Bažnyčios socialinės doktrinos šviesoje.

Socialinė rinkos ekonomika, išvystyta vokiškai kalbančių kraštų ekonominėje mintyje, šiandien yra vadinama Europos Sąjungos tikslu, tai įrašyta ES sutartyse, kaip ir kelių valstybių įstatymuose.

Dokumentas neatsirado per kelias dienas ar savaites. Tokio pobūdžio apmąstymą buvo nuspręsta ruošti 2010 metų kovo mėnesį. Tekstas buvo surašytas bendradarbiaujant su ekspertais, ypač su Vokietijos vyskupų konferencijos Socialinių mokslų centru, dukart svarstytas COMECE plenarinėse sesijose.

Pirmiausia ką reiškia „konkurencinga socialinė rinkos ekonomika“? Dokumente atsakoma, jog ši sąvoka susieja laisvos rinkos principą ir konkurencingos ekonomikos instrumentą su solidarumo principu ir mechanizmais, kurie skirti didesnei socialinei lygybei užtikrinti.

Tačiau šis susiejimas nėra grynai techninis. Jo šaknys yra Europos kultūros moraliniame klode, kuriame susipina krikščioniškas asmens supratimas, graikiškoji teisingumo idėja ir romėnų teisės paveldas. Graikų filosofijoje ir romėnų teisėje asmuo buvo apibrėžtas kaip individas, kuris turi laisvę, atsakomybę, teises ir pareigas. Krikščioniška mintis tai integravo su bibliniu kiekvieno žmogaus, kaip Dievo atvaizdo supratimu, kuris grindžia, viena vertus, nepaneigiamą žmogaus orumą, kita vertus, žmonių tarpusavio radikalią lygybę. Toks kultūrinis pamatas yra socialinės rinkos ekonomikos prielaida. Tokia kultūra paveikė supratimą apie tai, kas yra ekonomika, kaip ji turi veikti, kokius rezultatus duoti. Istoriškai krikščioniška karitatyvinė veikla, pradėta vystyti dar pirmaisiais amžiais, yra viena iš šiuolaikinės „gerovės valstybės“, kuri sugeba pasirūpinti kiekvienu savo piliečiu, šaknų.

Pagrindinėje dokumento dalyje yra nagrinėjami keturi socialinės rinkos ekonomikos aspektai.
Pirma, tai laisva ir savanoriška iniciatyva ekonominėje veikloje, kuri turi būti saugoma ir remiama. Antra, ekonominis efektyvumas arba konkurencingumas – ekonomika turi būti pajėgi atsiliepti tiek į pavienių rinkos dalyvių, tiek į bendrojo gėrio poreikį. Trečia, tai solidarumo ir subsidiarumo principai, socialinė apsauga ir aktyvaus dalyvavimo teisė. Ketvirta, socialinė rinkos ekonomika turi būti ekologinė, atsižvelgti į gamtinių resursų naudojimą ir ekosistemos būklę.

Dokumente viliamasi, kad konkurencinga socialinė rinkos ekonomika ir toliau bus ES tikslas bei realus pasiekimas, Bažnyčiai, savo ruožtu, toliau prisidedant prie solidarumo ir laisvės kultūros kūrimo. Visą dokumentą anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis galima rasti www.comece.org (rk)