Sausio 8 dieną, švenčiant Kristaus Apsireiškimo (Trijų Karalių) šventę, Vilkaviškyje,
vyko tradicinė kasmetinė Vilkaviškio vyskupijos šeimų šventė, kurią organizavo Vilkaviškio
vyskupijos Šeimos centras (vad. Lina Braukylienė). Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Vilkaviškio
katedroje. Šv. Mišioms vadovavo vyskupijos ganytojas Rimantas Norvila, drauge koncelebravo
vyskupas emeritas Juozas Žemaitis MIC bei keletas vyskupijos kunigų.
Šv. Mišių
metu homiliją sakė kun. Rimas Skinkaitis, kuris šeimą palygino su Evangelijoje minimais
išminčiais, nes katalikiška krikščioniška šeima taip pat ieško Dievo, nori savo gyvenime
surasti Viešpatį, ir turi įveikti nemažai sunkumų, kol Jį suranda, juolab, kad šiandieniai
iššūkiai šeimai yra labai įvairūs, dažnai gudriai užmaskuoti. Homiletas trumpai dirstelėjo
į šiandienes šeimos instituto interpretacijas, primindamas, kad vyras ir moteris sudarantys
santuoką, kurioje gimsta vaikai, yra jau Pradžios knygoje randama paties Dievo laiminama
ir remiama tiesa. Homiletas net keletą kartų pabrėžė savęs dovanojimo kitam būtinybę,
kuri kuria pilną ir sveiką santykį.
Aukos liturgijai prasidėjus, visų septynių
dekanatų atstovai prie Viešpaties altoriaus atnešė aukas, o prieš baigiamąjį palaiminimą
vyskupai drauge su kunigais meldėsi už šeimas pal. Jono Pauliaus II užrašyta mada.
Po
šv. Mišių gausi dalyvių procesija pasuko Vilkaviškio kultūros centro link, kur po
registracijos ir bendros agapės vyko antroji šventės dalis.
Sveikinimo žodį
susirinkusiems tarė Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, pasidžiaugdamas gausiu
dalyvių skaičiumi, gebėjimu savo jėgomis organizuoti vyskupijos šeimoms skirtą šventę,
bei primindamas, kad šeima, kurią saugo Bažnyčia, yra paties Kūrėjo noras ir žmogus
negali nieko geriau sugalvoti. Vyskupas visiems linkėjo gerų įspūdžių, savojo pašaukimo
sustiprinimo ir iš vidaus kylančio džiaugsmo, kas kasdieniame gyvenime kartais ir
prigesta.
Pagrindinį pranešimą skaitė Kauno arkivyskupijos Katechetikos centro
vadovas dr. Artūras Lukaševičius. Prelegentas vystydamas temą „Tikėjimas Dievu šeimoje“,
išskyrė tris pagrindinius momentus: aš ir Dievas, aš ir sutuoktinis, aš ir vaikai.
Visas tris potemes išsamiai aptardamas svečias dalijosi gausiais ir įsimintinais pavyzdžiais
tiek iš savo, tiek iš kitų šeimų patirties, pastebėjo daromas bendravimo tikėjimo
klausimuose klaidas, bei kvietė pirmiausiai patiems būti gyvais ir nuoširdžiais tikėjimo
liudytojais.