Popiežiaus bendroji audiencija. Kristaus Gimimas ir Apsireiškimas.
Trečiadienio rytą įvyko pirmoji naujaisiais metais Popiežiaus bendroji audiencija.
Joje dalyvavusiems maldininkams Šventasis Tėvas dar kartą palinkėjo Kalėdų džiaugsmo
ir laimingų naujų metų. Taip pat ir audiencijos katechezėje buvo kalbama apie dvi
pagrindines kalėdinio laikotarpio iškilmes – Kristaus gimimą ir Apsireiškimą.
Kalėdų
švente, - sakė Popiežius, - mes minime Jėzaus gimimo Betliejuje istorinį faktą, o
Kristaus Apsireiškimas, Rytuose susiformavusi šventė, atkreipia dėmesį ne tik į faktą,
bet visų pirmą į vieną svarbų Kalėdų slėpinio aspektą: Dievas apsireiškia Kristaus
žmogiškojoje prigimtyje. Tą ir reiškia graikiškas Kristaus Apsireiškimo šventės pavadinimas,
kilęs iš veiksmažodžio „epiphaino“ (pasirodyti, tapti regimu). Šia prasme Apsireiškimas
gali būti siejamas su daugeliu įvykių, kuriuose Viešpats mums atsiskleidžia: tai visų
pirma apsilankymas Trijų Išminčių, kurie Jėzuje atpažįsta laukiamą Mesiją; tai ir
krikštas Jordane, kuomet iš dangaus pasigirdo Tėvo balsas; tai ir stebuklas Kanos
vestuvėse – pirmasis Jėzaus duotas ženklas.
Kaip mes reaguojame susidūrę su
šituo nepaprastu įvykiu; suvokę, kad Dievas tapo žmogumi, kūdikiu? Manau, - sakė Popiežius,
- kad pati natūraliausia reakcija tai džiaugsmas. Kodėl mes džiaugiamės? Manau, jog
džiaugsmo priežastis yra suvokimas, kad Dievas yra su mumis, kad Dievas mumis rūpinasi,
kad jis veikia istorijoje. Tad džiaugiamės kontempliuodami gimusio kūdikio veidą,
nes žinome, kad tai Dievo veidas žmonijoje ir su žmonija, mums ir su mumis.
Kalėdos
yra šventė, kurioje Dievas taip priartėja prie žmogaus, kad net dalijasi su juo žmogiškuoju
gimimu, o tuo pačiu jis žmogui atskleidžia ir jo kilniausią orumą, jam atskleidžia,
kad žmogus yra Dievo vaikas. Tad rojuje prasidėjusi žmogaus svajonė būti tokiu kaip
Dievas, labai netikėtai išsipildo, tačiau ne dėl žmogaus didybės, nes pats žmogus
niekada nebus toks kaip Dievas, bet dėl Dievo nuolankumo, kuri nusižemina tam, kad
mus pakeltų į savo aukštumas. Vatikano II Susirinkimas moko: „Iš tiesų žmogaus slėpinys
tikrai nepaaiškėja niekur kitur, tik įsikūnijusio Žodžio slėpinyje“ (GS 22).
Galiausiai
norėčiau taip pat stabtelėti prie kito Kalėdų aspekto,- tęsė katechezę Šventasis Tėvas.
Kai Viešpaties Angelas naktį praneša piemenims apie Jėzaus gimimą, evangelistas Lukas
pastebi, kad „juos nutvieskė Viešpaties šlovės šviesa“ (2,9). Taip pat ir Jonas savo
Evangelijos prologe kalba apie Žodžio tapimą kūnu kaip tikrąją šviesą, kuri ateina
į pasaulį ir gali apšviesti kiekvieną žmogų (plg. Jn 1,9). Kalėdų liturgija kupina
šviesos. Kristaus atėjimas išsklaido pasaulio sutemas, šventą naktį pripildo dangiškojo
spindesio ir žmonių veidus nušviečia Dievo Tėvo šviesa. Įvairiais būdais ir ženklais
reiškęsis istorijoje, Dievas „pasirodė“ Įsikūnijimo slėpinyje, išėjo iš savo nepasiekiamos
šviesos ir nušvietė pasaulį.
Apsireiškimo iškilmėje, kurią švęsime po kelių
dienų, Bažnyčia siūlo labai reikšmingą pranašo Izaijo ištrauką: „Kelkis, nušviski!
Tavoji šviesa atėjo, Viešpaties šlovė virš tavęs sušvito. Nors žemę štai sutemos gaubia
ir tautas tamsybės dengia, bet virš tavęs Viešpats šviečia, virš tavęs jo šlovė apsireiškia.
Tautos ateis prie tavosios šviesos ir karaliai – prie tavojo tekančio spindesio” (Iz
60,1-3). Tai Bažnyčiai, Kristaus Bendruomenei, taip pat ir kiekvienam iš mūsų, skirtas
raginimas. Turime suvokti, jog esame siunčiami į pasaulį ir esame atsakingi už Evangelijos
šviesos skleidimą jame.
Brangieji broliai ir seserys, - sakė Popiežius baigdamas
bendrosios audiencijos katechezę, - Kalėdos tai Kūdikio, Dievo, tampančio nuolankiu
ir silpnu žmogumi kontempliavimas, tačiau kartu ir to Kūdikio, kuris yra Viešpats
Kristus, priėmimas. Mes turime gyventi jo gyvenimą; jo jausmai, mintys ir darbai turi
tapti mūsų jausmais, mintimis ir darbais. Švęsti Kalėdas – reiškia skelbti to Gimimo
atneštą naujumą, šviesą ir džiaugsmą; kitiems žmonėms nešti tą džiaugsmą ir Dievo
šviesą.