Ekumenizmo fragmentai 2011 metais

Jėzuitų mėnraštyje „Popoli“ šiaurės Italijoje esančio Bose vienuolyno vienuolis Guido Dotti pasidalijo keliomis mintimis apie ekumenizmą, apie krikščionių tarpusavio santykius ką tik pasibaigusiais 2011 metais.

Atraminiu teiginiu apžvalgininkas pasirinko praėjusio rugsėjo kelionės Vokietijoje metu, lankant buvusį augustinų vienuolyną, kuriame kurį laiką gyveno Liuteris ir susitinkant su vokiečių evangelikais, popiežiaus Benedikto XVI išsakytą įžvalgą, jog šiuo metu ekumenizmui yra svarbiausia neprarasti supratimo apie didžiuosius tikėjimo principus, kurie bendri visiems krikščionims, kurie daro krikščionimis. O dabar toks pavojus kyla dėl sekuliarizacijos spaudimo.

Buvo klaida, pasak Šventojo Tėvo, praėjusiais amžiais tiek energijos ir laiko skirti dėmesį tik tam, kas skiria krikščionis. Todėl pastarųjų dešimtmečių ekumeninis procesas, išryškinęs bendras krikščioniškų konfesijų nuostatas, paremtas Biblija ir pirmųjų amžių krikščionių tikėjimo išpažinimu, buvo didelis pasiekimas.

Šioje bendrumo perspektyvoje galima pasidžiaugti, kad Velykos, sutampant liturginiams kalendoriams, o tai pasitaiko retai, 2011 metais buvo švenčiamos visų krikščioniškų konfesijų tą pačią dieną. Deja, šis sutapimas netapo tolimesniu stimulu tartis dėl vienos ir bendros Velykų datos nustatymo, nors tai būtų didis vienybės ir bendrystės ženklas.

2011 metai prasidėjo kruvinu teroristų išpuoliu prieš koptus Egipte, o vėliau teko konstatuoti, kad krikščionys buvo ir tebėra, Šiaurės Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, viena iš pažeidžiamiausių visuomenės grupių. Tačiau ekumeniniu požiūriu svarbu tai, kad visų šalių ir visų konfesijų krikščionys spontaniškai išreiškė savo solidarumą tiems, kurie kenčia dėl tikėjimo į Kristų, pripažino jų liudijimo, kartais iki gyvybės netekimo, vertę.

2011 metais Europoje buvo paminėtos dešimtosios Ekumeninės chartijos metinės. Reikia pasakyti, kad minėjimai buvo gerokai mažesni už viltis, kurias prieš dešimtmetį sukėlė Chartijos pasirašymas. Daug gerų Chartijos įžvalgų ir pasiūlymų liko tik „popieriuje“ ir tai, kas galėjo tapti nauju atsispyrimo pagrindu tolimesnės vienybės paieškoms, tapo atvykimo tašku, kurį reikia ginti nuo persigalvojimų ir atsilikimo.

Taip pat reikia apgailestauti, kad pakankamai atgarsių nesukėlė, pasaulyje beveik nebuvo išgirsta Jamaikoje, Kingstone, Pasaulinės Bažnyčių tarybos, turinčios apie pusketvirto šimto narių, ekumeninė konferencija už taiką ir jos metu paskelbta bendra deklaracija „Už teisingą taiką“.

Gražus pasiekimas 2011 metais buvo Vadovo apie misijas paruošimas bendromis Pasaulinės Bažnyčių tarybos, Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos ir Pasaulinio evangelikų aljanso pastangomis. Krikščionių bendrą veidą buvo galima išvysti ar balsą išgirsti ir „Apmąstymų, dialogo, maldos už taiką susitikime“ Asyžiuje.

Kai kurie ekumeniniai žingsniai buvo apriboti geografiškai ar tematiškai. Pavyzdžiui, tai bendra Vokietijos katalikų vyskupų ir Vokietijos evangelikų Bažnyčios studija ir rekomendacijos jautria „biologinio testamento“ tema.

Dialogo sunkumų užregistruota tarp ortodoksų Bažnyčių, kurios ruošiasi dideliam panortodoksiškam sinodui, taip pat tarp ortodoksiškų Bažnyčių ir katalikų Bažnyčios. Pasaulinė anglikonų komunija kenčia nuo vidaus susiskaldymų.

Svarbu, priduria Guido Dotti, kad mažiau vaisingais dialogo periodais būtų išlaikytas gyvas bendrystės troškimas, laukiant geresnių laikų. Svarbu visad atsiminti, kad tai, kas vienija krikščionis visada yra daugiau už tai, kas juos skiria. Nes tai, kas juos skiria yra jų pačių neištikimybė Jėzaus maldai už jo mokinių vienybę. O tai, kas juos vienija yra pats Viešpats, didesnis už bet kurį žmogišką trūkumą, tame tarpe ir tuos, kuriuos turi krikščionys. (rk)