Šiaurės Nigerijoje paskelbtas ultimatumas krikščionims. Tačiau vyskupai tiki, kad įmanoma gyventi be smurto.

Nigerijos katalikų bendruomenė trokšta ramybės, smerkia keršto veiksmus ir viliasi, kad krikščionys ir musulmonai gebės laimingai dirbti ir gyventi kartu. Arkivyskupas Ignatius Ayau Kaigama šiais žodžiais Vatikano radijui kalbėjo apie krikščionių bendruomenės liūdesį po dramatiškų įvykių Kalėdų dieną. Kristaus gimimo šventė keliuose Nigerijos miestuose pavirto krauju paženklintomis Kalėdomis; užpuolimai ir sprogimai prie bažnyčių keliuose Nigerijos miestuose pareikalavo daug aukų.

Už atentatus atsakinga islamistų sekta Boko Haram ne tik prisiėmė atsakomybę, bet pagrasino naujomis žudynėmis po to, kai krašto vyriausybė kai kuriuose regionuose paskelbė nepaprastą padėtį ir uždarė sienas su kaimyninėmis šalimis Kamerūnu, Čadu ir Nigeriu. Toli už Nigerijos sienų pasklido žinia apie naujausią islamistinio judėjimo reikalavimą krikščionims ir imigrantams iš pietų Nigerijos per tris dienas apleisti savo tėviškes šiaurės Nigerijoje, arba laukti pasekmių.

Tuo metu Nigerijos krikščionys tebėra visiškai priblokšti Kalėdų tragedijos. „Bažnyčios buvo sunaikintos, žuvo daug žmonių, nežinome kuo viskas baigsis jeigu vyriausybė nesiryš įsikišti“, pažymėjo Vatikano radijui Džoso ganytojas arkivyskupas Kaigama, kurs taip pat eina Vyskupų konferencijos vicepirmininko pareigas. Jis pasakojo, kad vyskupai visą laiką tikintiesiems primena saugumo temą, ragina visą laiką būti budriems, ypač kai eina į bažnyčią, tačiau ir namuose pastoviai saugotis galimų pavojų. „Mes esam prieš keršto veiksmus ir visą laiką kviečiam gyventi taikiai. Toks mūsų nusistatymas: ne smurtui, ne kerštui. Trokštam gyventi taikoje.“

Arkivyskupas patvirtino pranešimus, jog krikščionių šeimos iš Šiaurės Nigerijos iš tikrųjų pradėjo trauktis į krikščionių daugumos pietinę Nigeriją. „Ten, kur musulmonų dauguma, krikščionys nesijaučia saugūs. Todėl nestebina jų apsisprendimas persikelti į saugesnį regioną“, pažymėjo arkivyskupas. Tačiau jis pridūrė, kad krašto vyskupai tiki, jog krikščionių ir musulmonų taikus sugyvenimas yra galimas. Ganytoji pastoviai ragina vadovautis sveiku protu ir kartu galvoti apie bendrą ateitį. (sk)