Vatikano filmotekos darbuotojai atrado ištraukas iš garsaus 1931 m. James Whale filmo
Frankenšteinas, rašo Vatikano dienraštis Osservatore Romano. Pirmąsyk
prieš 80 m. Niujorke parodytas legendinis kino filmas paliko neišdildomą pėdsaką populiarioje
kultūroje. Tyrinėtojams užteko vos keleto kadrų, kad jį atpažintų. Pagal Mary Shelley
romaną sukurtas filmas gilinasi į gyvenimo ir mirties paslaptį. Frankenšteinas yra
ne pabaisos, bet jo kūrėjo vardas. Apimtas beprotiškos ambicijos, mokslininkas siekia
sukurti gyvybę kaip Dievas, tačiau rezultatai yra dramatiški. Pasaulis atmeta iš kūno
dalių sukurtą ir žaibo energijos atgaivintą dirbtinį žmogų. Vietoj to, kad būtų tobulas,
jis negali sau rasti vietos po saule.
Režisierius vadovavosi vokiečių ekspresionistinio
kino stilistika, šešėlių ir šviesos dėka sukurdamas įtampą. O garso takelis iki šiol
užburia žiūrovą. Dėl savo kontraversiško turinio filmas susidūrė su įvairiomis problemomis.
Pirmų peržiūrų metu keletas žiūrovų paliko salę. Dėl to kino kompanija nusprendė parašyti
įspėjimą, kad filmas netinka jautriems žiūrovams. Be to, įsikišo cenzūra ir nurodė
iškirpti kai kurias scenas. Siekiant išvengti kaltinimų piktžodžiavimu, buvo iškirptas
mokslininko šūksnis – „Dabar žinau, ką reiškia būti Dievu!“ O taip pat ir scena, kur
pabaisa netyčia paskandina mergaitę. Kaip dažniausia nutinka, kontraversija padarė
kuo puikiausią reklamą. Salės buvo pilnutėlės žiūrovų, o filmas tapo tikru atskaitos
tašku kino istorijoje. Tik 1980 m. juosta buvo pilnai atstatyta ir grąžintos visos
iškirptos scenos.
Filmas vertingas tuo, kad atveria galimybę įvairioms interpretacijoms.
Tai ir istorija apie žmogų, kuris paneigia gyvenimo bei mirties dėsnius, sukurdamas
bjaurų monstrą. Tai ir kitokio už save atmetimas, ir gyvenimo be meilės ir draugystės
skausmas. Galų gale Frankenšteino kūrinys tikrai tampa monstru, kai suvokia, kad jo
troškimas būti mylimu negali būti įgyvendintas. Monstras tampa monstru tik dėl neišmatuojamų
savo kūrėjo ambicijų. (mb)