Prancūzija. 600 metų sukaktis nuo Joanos Arkietės gimimo

Prancūzijoje ruošiamasi paminėti šv. Joanos Arkietės 600 metų jubiliejų. Šventoji gimė 1412 metų sausio 6 dieną Domremy kaimelyje, dabartinėje Saint-Dié vyskupijoje, Vosgeso departamente.

Joanos Arkietės figūra prancūzų kolektyviame supratime turi daug briaunų. Tai ir šventoji, ir nacionalinė herojė.

Jei iš vienos pusės ji apipinta mitais, iš kitos pusės jos gyvenimas, ypač ją išgarsinę paskutiniai du gyvenimo metai, yra gerai dokumentuoti, išliko dviejų teismo procesų, vieno ją pasmerkusio, su jos pačios mintimis ir atsakymais, ir antro ją išteisinusio, su amžininkų liudijimais, protokolai.

Yra daug istorinių studijų, kuriose istorikai bandė atsakyti į juos intrigavusį klausimą – kaip jaunai, tuomet vos 17 metų merginai, pavyko įtikinti savo išvadavimo misija, įkvėpti karius, įveikti anglus, nutiesti kelią Prancūzijos karaliaus karūnavimui.

Amžių bėgyje Joanos Arkietės figūros supratimas kito. Antai, XVII-XVIII amžiuose, Prancūzijoje įsivyravus skeptiškam racionalizmui, Joana Arkietė kartais buvo piešiama, kaip nestabili mergina, kuria savo tikslams pasinaudojo valdžios ir Bažnyčios žmonės. XIX amžiuje, Prancūzijai pradėjus vėl plėsti savo įtaką, konkuruojant su Prūsija, Joanos Arkietės įkvepiančios „nacionalinės herojės“ ir „patriotinės drąsos“ simbolio reputacija vėl buvo atgaivinta.

Tuo tarpu dabartiniuose Joanos Arkietės 600 metų gimimo minėjimuose labiausiai trokštama išryškinti ne politines aplinkybes, o dvasines: tai, kodėl Joana Arkietės yra šventoji. Kaip ji liudija apie savo tikėjimą? Kaip ji suprato Dievo valią? Koks buvo jos santykis su Bažnyčia, su ją pasmerkusiais hierarchais?

Norint sustiprinti šį tikrą, istorinį, o ne ideologinį šventosios pažinimą, Saint-Dié vyskupija 2012 metais žada parengti seriją katechezių, kuriose bus cituojami minėtieji protokolai iš Joanos Arkietės pasmerkimo ir reabilitavimo bylų, su jos pačios ir ją artimai pažinojusių žmonių žodžiais.

Čia galima prisiminti Benedikto XVI katechezę, skaitytą 2011 metų sausio 26 dieną bendrosios audiencijos metu. Ši katechezė buvo skirta Joanai Arkietei kaip „didžiai krikščionei moteriai“ ir priklauso katechezių ciklui apie garsias viduramžių moteris krikščiones, kurios paliko įvairius pėdsakus Bažnyčios istorijoje ir dvasiniame pavelde.

*

Savo katechezėje Benediktas Joaną Arkietę lygino su italų šventąja Kotryna Sieniete, Europos globėja. Jos abi buvo jaunos moterys kilusios iš liaudies; abi buvo skaistybės įžadus davusios pasaulietės; abi mistikės, ne užsidariusios vienuolyne, bet labai aktyvios dramatiškame savo laikų Bažnyčios ir visuomenės gyvenime.

Popiežius priminė, jog iš teismo procesų aktų žinome, kad būdama 13 metų Joana turėjo mistinių išgyvenimų. Viešpats, arkangelo Mykolo balsu, ją ragino gyventi gilų maldos gyvenimą, o vėliau ją pašaukė stoti į kovą už tautos laisvę. 1429 metais prasidėjo trumpas Joaną Arkietę išgarsinusios veiklos laikotarpis, užsibaigęs jos mirtimi. Jauna mergina savo ryžtu ir asmenine branda sugebėjo daugelį žmonių išjudinti iš nusivylimo ir baimės. 1429 metų kovo 22 dieną Joana padiktavo laišką Anglijos karaliui, kuriame buvo reikalaujama, kad jo kariuomenė nutrauktų Orleano miesto apgultį. Laiške buvo kalbama apie krikščionių pašaukimą gyventi taikiai ir teisingai, taip, kaip dera tiems, kurie šaukiasi šventųjų Jėzaus ir Marijos vardų. Karalius taikos siūlymą atmetė. Joanos vadovaujami kariai išvadavo miestą. Josios vadovaujamo žygio rezultatas buvo Prancūzijos karaliaus Karolio VII vainikavimas Reimse tų pačių 1429 metų liepos 17 dieną.

Tačiau 1430 metų gegužės mėnesį Joana pateko į priešų rankas. 1431 metų vasario mėnesį Rouene prasidėjo teismo procesas, užsibaigęs nuteisimu mirties bausme ir Joanos sudeginimu tų pačių metų gegužės 30 dieną, ryte paskutinį kartą jai priėmus šv. Komuniją.

Teismo byloje dalyvavo Bažnyčios žmonės, tačiau dėl savo politinių apsisprendimų vadovavosi išankstiniais nusistatymais Joanos ir jos misijos atžvilgiu. Byloje dalyvavusiems teisininkams ir teologams pristigo meilės ir nuolankumo, - sakė Šventasis Tėvas ir pridūrė, kad šioje byloje dramatiškai pasitvirtino tai, ką vėliau skelbė Vatikano II Susirinkimas, sakydamas, kad Bažnyčia yra šventa, tačiau tuo pat metu jai nuolat reikia apsivalyti (plg. LG 8).

Praėjus 25 metams popiežius Kalikstas III įsakė pradėti naują teismo procesą, kuris užsibaigė Joanos Arkietės išteisinimu. Jau mums artimesniais laikais, 1920 metais ji buvo paskelbta šventąja. (rk)