Popiežiaus bendroji audiencija. Šventosios Šeimos malda.

Trečiadienio rytą vyko paskutinė šiais metais popiežiaus Benedikto XVI bendroji audiencija. Joje dalyvavusiems maldininkas sakytoje kalboje, Šventasis Tėvas tęsė maldai skirtą katechezių ciklą ir šį kartą kalbėjo apie Šventosios Šeimos maldą.

Nazareto namai yra maldos mokykla, kurioje iš Marijos, Juozapo ir Jėzaus pavyzdžio mokomės klausytis, medituoti, gilintis į Dievo Sūnaus apsireiškimo slėpinį, - sakė popiežius Benediktas ir toliau savo kalboje gana išsamiai komentavo du Šventosios Šeimos gyvenimo epizodus, apie kuriuos kalbama vadinamosiose vaikystės Evangelijose – kūdikio Jėzaus paaukojimą šventykloje ir dvylikmečio Jėzaus atradimą šventykloje.

Šv. Lukas pasakoja, kad Marija ir Juozapas, „pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo dienoms, nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui“ (2,22). Kaip kiekviena įstatymui klusni žydų šeima, Jėzaus tėvai atėjo į šventyklą pašvęsti savo pirmgimio sūnaus Dievui ir paaukoti aukos. Ištikimai laikydamiesi priesakų, jie atėjo iš Betliejaus į Jeruzalę nešini keturiasdešimties dienų kūdikiu Jėzumi. Ši Šventosios šeimos kelionė – tai tikėjimo piligrimystė, vedanti į susitikimą su Viešpačiu, kurį Marija ir Juozapas jau mato savo sūnuje Jėzuje. Nieks kitas labiau už Šventąją šeimą, o ypač už Mergelę Mariją, iš taip arti nekontempliavo Kristaus. Jai Dievo Sūnaus veidas buvo ypatingai artimas, nes josios įsčiose Dievo Sūnus gavo žmogaus pavidalą. Marijos mintyse ir širdyje gyvai įsispaudė atsiminimai apie kiekvieną kartu praleistą akimirką. Lukas sako: „Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje“ (2,19). Šie žodžiai nusako Marijos laikyseną Įsikūnijimo slėpinio akivaizdoje. Ši laikysena pažymės ir visą likusį Marijos gyvenimą: ji viską dėmėsis ir svarstys savo širdyje.

Kitame evangelisto užrašytame Jėzaus vaikystės epizode irgi matome besimeldžiančią Šventąją Šeimą. Jėzui dvylika metų ir jis su savo artimaisiais keliauja į Jeruzalės šventyklą. Šv. Lukas pasakoja: „Jo gimdytojai kasmet eidavo į Jeruzalę švęsti Velykų. Kai Jėzui sukako dvylika metų, šventės papročiu jie nuvyko į Jeruzalę“ (2,41-42). Žydų šeima, panašiai kaip krikščionių šeima, meldžiasi namuose, bet ji taip pat dalyvauja bendruomenė gyvenime, save suvokia kaip keliaujančios Dievo tautos dalį, o piligrimystė bene geriausiai išreiškia priklausymą keliaujančiai Dievo tautai.

Pasakojime apie šią kelionę užrašyti ir pirmieji Jėzaus žodžiai: „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?“ (Lk 2,46). Pastebėję, kad Jėzus nekeliauja kartu su jais, po tris dienas trukusių paieškų, tėvai galiausiai jį suranda šventykloje besikalbantį su mokytojais. Į klausimą, kodėl jis tai padarė savo tėvui ir motinai, Jėzus atsako, kad jis padarė tai ką ir turi daryti Sūnus, tai yra rūpintis Tėvo reikalais. Šitaip jis pasako kas yra jo tikrasis Tėvas ir kur jo tikrieji Namai. Jėzaus atsakyme svarbiausias yra žodis „Tėvas“, atskiedžiantis jo kristologinį slėpinį. Jis yra Tėvo Sūnus, o per jį ir mes esame sūnūs Sūnuje.

Brangieji, - sakė Šventasis Tėvas, - Evangelija įvairiais aspektais mums pristato Šventąją Šeimą kaip besimeldžiančią namų Bažnyčią. Kiekviena šeima turi būti namų Bažnyčia ir prima maldos mokykla. Šeimoje vaikai pradeda mokytis Dievo. Be maldos šeimoje neįmanomas krikščioniškas auklėjimas. Jei neišmokstama maldos šeimoje, vėliau jau labai sunku užpildyti šitą spragą. Tad kreipiuosi į jus visus ir raginu mokytis iš Nazareto Šventosios Šeimos ir atrasti maldos šeimoje grožį, - sakė popiežius Benediktas, baigdamas trečiadienio bendrosios audiencijos katechezę.