Tūkstančiai maldininkų ir piligrimų šv. Kalėdų išvakarėse atvyko, kai kurie atėję
pėsčiomis 13 kilometrų iš Jeruzalės, į Betliejaus miestelį, pasimelsti prie Gimimo
grotos, kurioje, anot tradicijos, gimė Jėzus. Šiandien šią grotą apgaubia Gimimo bazilika,
susiliečianti su šv. Kotrynos bažnyčia, priklausančia pranciškonams. Būtent joje Bernelių
Mišias aukojo Jeruzalės lotynų patriarchas Fouad Twal.
Iš kraštų, kuriuose
krikščionys sudaro daugumą, į Izraelį atvykę turistai ir piligrimai neretai nustebę
konstatuoja, kad visuomenėje didžiosios krikščioniškos iškilmės beveik nejaučiamos,
žinoma, neskaičiuojant krikščioniškų kulto vietų.
Statistiniai duomenys byloja,
kad Izraelyje šiuo metu gyvena apie 154 000 krikščionių, kurie sudaro apie du procentus
visų gyventojų. Didžioji dalis, apie keturis penktadalius, krikščionių yra arabai.
Kita didelė dalis – iš buvusios Sovietų Sąjungos atvykę ir Izraelio piliečiais tapę
asmenys: manoma, kad tarp milijono atvykėlių keliasdešimt tūkstančių buvo ortodoksai.
Žinių agentūra AFP priduria, kad didėja dar dvi krikščionių grupės – Izraelyje dirbantys
darbininkai, tarp kurių daug filipiniečių, ir politinio prieglobsčio prašytojai iš
Afrikos. Kai kurie asmenys iš šių dviejų grupių vėliau Izraelyje lieka nelegaliai.
Vis dėlto, priduriama AFP pranešime, keliolikos metų perspektyvoje Kalėdos Izraelio
visuomenėje tapo regimesnės.
Taip pat ir dėl piligrimų. Buvo prognozuota, kad
Kalėdų dienomis Betliejų aplankys nuo 50 000 iki 90 000 iš kitų šalių atvykusių maldininkų,
šie spėjimai pasitvirtino, nors dėl ekonominės krizės galbūt atvyko mažiau žmonių,
nei būtų norėję, ypač iš Ispanijos ir Portugalijos. Galima pasidžiaugti, kad Izraelio
valdžia davė palyginus nemažai leidimų šventas vietas aplankyti Palestinos krikščionims.
Uždarame Gazos ruože esančiai nedidelei 3000 krikščionių bendruomenei buvo išduoda
500 leidimų, tiesa, tik vyresniems nei 46 metų asmenims. Kita vertus, gruodžio 19
dieną Gazos krikščionims kalėdinius sveikinimus jau nuvežė čia apsilankęs patriarchas
Twal.
Leidimai, suvaržymai, kontrolės punktai, ginkluoti kariai tiesiogiai
primena konfliktišką situaciją Šventojoje Žemėje ir visame Artimųjų Rytų regione.
Taikos stoka ir tuo pat metu jos troškimas buvo vienas iš svarbiausių patriarcho Twal
Bernelių Mišiose, kuriose dalyvavo Palestinos Teritorijų prezidentas Abu Mazen, Jordanijos
užsienių reikalų ministras Nasser Judeh, kitų krikščioniškų Bažnyčių atstovai, pasakytos
homilijos akcentų.
Patriarchas Twal kalbėjo, jog musulmonų, žydų ir krikščionių
religinės tradicijos sutaria, jog Dievo garbinimo, Dievo šlovinimo dalis yra ir meilė
savo artimui. Dievo garbinimas nėra atskirtas nuo to, kaip elgiamės vieni su kitais.
Todėl tarp Dievo garbinimo ir taikos egzistuoja tiesioginis priežastingumo ryšys.
Jei iš tikro šloviname Dievą, turėsime ir Jo taiką tarp mūsų. Jei šloviname tik save,
tos taikos neturėsime.
Krikščionims, pabrėžė ganytojas, Kalėdos yra daugiau
už saldų ir sentimentalų tolimos praeities paminėjimą. Kristus yra gyvas tarp jų,
gyvas sakramentuose ir savo meilės, taikos ir teisingumo žinioje tautoms, šeimoms,
asmenims.
Užsimindamas apie Artimųjų Rytų regioną šiuo metu krečiančias socialines
ir politines permainas patriarchas Twal kalbėjo, jog negalima apsiriboti geromis intencijomis,
juo labiau abejingumu. Reikia, ypač tiems, kurie turi politinę ar religinę atsakomybę,
daryti viską, kas įmanoma dėl taikos, griauti fizinius ir psichologinius susiskaldymo
mūrus. Patriarchas kvietė melstis už susitaikymo ir taikos dovaną ne tik Izraelyje
ir Palestinoje, bet taip pat Sirijoje, Egipte, Irake, šiaurės Afrikoje. (rk)