Šį antradienį, gruodžio 20 d., judaizmo išpažinėjai pradėjo švęsti aštuonias dienas
trunkančią Hanukos šventę, kuria prisimenama žydų tautos kova už savo tikėjimą ir
pagonių išniekintos Jeruzalės šventyklos atšventinimas 165 m. prieš Kristų.
Tuo
metu, dar prieš Palestinos prijungimą prie Romos imperijos, žydų tautai teko gintis
nuo heleniškos kultūros antplūdžio ir nuo graikiškos pagonybės. Tuometinis Sirijos
valdovas Antiochas IV Epifanas 168 m. prieš Kristų užėmęs Jeruzalės miestą, garsiąją
Jeruzalės šventyklą – judaizmo religinio gyvenimo centrą ir žydų tautos tapatybės
simbolį, pavertė pagoniška Dzeuso šventykla. Žydai buvo verčiami garbinti pagoniškus
dievus, o atsisakantieji buvo žudomi.
Pagonių savivalei pasipriešino Judo Makabiejaus
vadovaujami sukilėliai. Prie jų būrio greit prisijungė daug heleniškos priespaudos
negalinčių pakelti pamaldžių žydų ir jiems pavyko nugalėti pagonis ir laikinai atkurti
Izraelio savarankiškumą. Vos įžengę Jeruzalę, Judo Makabiejaus kariai pirmiausia išmetė
graikiškus stabus iš Jeruzalės šventyklos ir uždegė menorą. Įvyko stebuklas – menora
degė ištisas aštuonias dienas, nors nebuvo papildoma aliejaus. Tam įvykiui atminti
ilgainiui pradėta švęsti Hanukos šventę, kuri irgi trunka aštuonias dienas, o jos
pagrindinis elementas yra septynšakio žibinto arba žvakidės šviesa.