Ketvirtadienio rytą popiežius Benediktas XVI susitiko su vienuolikos šalių ambasadoriais,
pradedančiais misiją prie Šventojo Sosto. Pagal Vatikane galiojančią protokolinę tvarką,
tuos ambasadorius, kurie būdami paskirti prie Šventojo Sosto, tuo pat metu eina misijų
vadovų pareigas ir kitose šalyse, Romoje nereziduodami, popiežius priima po kelis.
Taip buvo ir šiuo atveju: ketvirtadienio rytą skiriamuosius raštus įteikė vienuolikos
šalių ambasadoriai: Trinidado ir Tobago, Bisau Gvinėjos, Šveicarijos, Burundžio, Tailando,
Pakistano, Mozambiko, Kirgistano, Andoros, Šri Lankos ir Burkinos Faso.
Sveikindamas
misiją pradedančius ambasadorius, Popiežius kalbėjo apie tarptautinės bendruomenės
pareigą kurti solidarumą. Vis didėjantys globalizacijos mastai verčia tarptautinę
bendruomenę kaskart glaudžiau bendradarbiauti sprendžiant ją visą liečiančias problemas,
o suvokdami vis didesnę visai tarptautinei bendruomenei tenkančią atsakomybę, kartu
suvokiame, jog būtina susikurti pozityviąją solidarumo koncepciją, kurios įgyvendinimas
būtų vienas svarbiausių svertų, padedančių žmonijai kurti visuotinę pažangą. Savo
kalboje toliau plėtodamas šią temą Popiežius pabrėžė solidarumo tarp skirtingoms kartoms
priklausančių žmonių svarbą. O tai, savo ruožtu, iškelia nepamainomą šeimos vaidmenį.
Reikia remti šeimą, - sakė popiežius Benediktas, - kad ji galėtų sėkmingai atlikti
tą svarbų vaidmenį visuomenės labui, kurio niekas kitas atlikti negali.
Savo
kalboje paminėjęs dabartinius ekonominius ir socialinius sunkumus, su kuriais susiduria
daugelis pasaulio šalių, Popiežius ragino vyriausybes nekapituliuoti prieš sunkumus
ir stropiai vykdyti savo esmines funkcijas: mažinti nedarbo mastą, kovoti su narkomanija,
nusikalstamumu, garantuoti pagarbą žmogaus asmens orumui. Popiežiaus kalboje taip
pat užsiminta apie kultūrinį ir religinį skirtingumą, kuris turėtų ne kurstyti konfliktiškumą,
bet padėti bendromis pastangomis siekti tiesos ir gėrio.