Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmės Vidudienio malda

Ketvirtadienį Vatikane įvyko popiežiaus Benedikto XVI susitikimas su Vidudienio maldai į Šv. Petro aikštę susirinkusiais maldininkais. Proga viešai ir iškilmingai sukalbėti marijinę maldą eilinę savaitės dieną suteikė gruodžio 8 d. Bažnyčioje minima Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmė, kuri daug kur pasaulyje nėra eilinė, o šventinė diena, kaip pavyzdžiui Vatikane, Italijoje, Maltoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Austrijoje, katalikuose Šveicarijos kantonuose, taip pat Lotynų Amerikos šalyse Argentinoje, Čilėje, Kolumbijoje, Nikaragvoje, Peru, Venesueloje. Visus šiuos kraštus sieja ypatingas pamaldumas į Marijos Nekaltąjį Prasidėjimą. Kai kur Nekaltai Pradėtoji, minima gruodžio 8 d., yra Nacionalinė krašto globėja, kaip antai JAV ir Filipinuose. Tuo metu Panamos gyventojai gruodžio 8 d. džiaugiasi ne tik šventine diena, bet ir mini „Motinos dieną“.

Šventasis Tėvas trumpoje kalboje prieš „Vidudienio Maldą“ prisiminė, kad jo pirmtako pal. Pijaus IX apibrėžta tikėjimo tiesa jog „Švenčiausiosios Mergelės Marija nuo pirmos prasidėjimo akimirkos ypatinga Visagalio Dievo malone ir privilegija dėl žmonijos Atpirkėjo Jėzaus Kristaus nuopelnų buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės ir nė kiek jos nesutepta“ (Apaštališkasis laiškas Ineffabilis Deus), jau yra apmąstyta žodžiuose, kuriuos Marijai ištarė arkangelas Gabrielius.

Šiais žodžiais pradedama malda: „Sveika, Marija, malonės pilnoji“. Jie Luko Evangelijoje užrašyti šitaip: „Sveika malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ (Lk 1,28). Išsireiškimas „malonėmis apdovanotoji“, sakė popiežius, yra nuoroda į Dievo meilės atliktus nuostabius darbus; Dievas norėjo per savo Sūnų, įsikūnijusį, mirusį ir prisikėlusį vienatinį Sūnų, sugražinti mums gyvenimą ir laisvę, kuriuos buvome praradę per nuodėmę.

Jau nuo antrojo amžiaus Bažnyčia tiek Rytuose, tiek Vakaruose šaukiasi Mergelės Marijos, nes ji savo ištartu „tebūnie“ suartino Dangų ir žemę, tapdama „Dievo gimdytoja ir mūsų gyvenimo maitintoja“.

Šventasis Sofronijus Jeruzalietis VII amžiuje giria Marijos didingumą todėl, kad ji tapo Šventosios Dvasios buveine: „Tu pralenki visas malones, kurias Dievo didybė bet kada išliejo bet kuriam žmogui. Labiau už visus kitus esi turtinga tavyje gyvenančio Dievo turėjimu“.

Šventais Beda Garbingasis tvirtina, kad „Marija yra palaiminta tarp visų moterų, nes nekaltumo puošmena leido jai džiaugtis malone tapti gimdytoja sūnaus, kuris yra Dievas“.

Popiežius Benediktas XVI pridūrė, jog kiekvienas iš mūsų yra apdovanotas malonėmis, kurias turime atskleisti savo gyvenime, nes mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, pagal apaštalo šv. Pauliaus laišką efeziečiams, palaimino mus visokeriopa dvasine palaima ... ir mus išsirinko prieš pasaulio sutvėrimą, kad būtume šventi ir nesutepti ... iš anksto paskirdamas tapti jo įsūniais. (Ef 1, 3-5).

Įsūniais tampame per Bažnyčią, mūsų krikšto dieną. Apie tai Šv. Hildegarda Bingenietė rašo: „Todėl Bažnyčia yra visų krikščionių motina mergelė. Ji juos pradeda ir pagimdo slėpininga Šventosios Dvasios galia, paaukodama Dievui, kad galėtų būti vadinami Dievo vaikais.“

Baigdamas kalbą Šventasis Tėvas pacitavo šv. Bernardą Klervietį. Jis tvirtina, kad malda „Sveika, Marija, malonės pilnoji“ yra priimtina Dievui, angelams ir žmonėms. Žmonėms Marijos motiniškumo dėka, Angelams jos nekaltumo dėka, Dievui jos nuolankumo dėka“.

Prieš suteikiant Apaštališkąjį palaiminimą, popiežius Benediktas XVI kvietė melstis, kad Marijos užtarimas padėtų su tikėjimu švęsti priartėjusias Jėzaus Kalėdas. (sk)