Pirmadienį buvo minima Tarptautinė savanorių diena
Šią kasmet gruodžio 5-ąją minimą dieną, kurios tikslas skatinti savanorystę kaip socialinės
plėtros ir žmonių tarpusavio solidarumo ugdymo priemonę, 1985 m. įvedė Jungtinių Tautų
organizacija.
Katalikų Bažnyčia savanorystę remia ir nemaža dalis krikščionių
nuveikiamų darbų remiasi būtent savanorystės principu. Neatlyginami, artimo meilės
įkvėpti darbai yra vienas pagrindinių krikščioniškųjų bendruomenių gyvenimo bruožų.
Nors krikščioniška savanorystė remiasi ta pačia filantropija, kurios yra įkvėptos
įvairios savanoriško veikimo formos, tačiau ji turi ir vieną esminę išskirtinę savybę
– ji suvokiama kaip meilės įsakymo vykdymas.
Tai pabrėžė ir popiežius Benediktas
XVI prieš keletą savaičių susitikęs su Europos krikščionių savanorių organizacijų
atstovais. Krikščioniškoji savanorystė remiasi Kristumi ir jo sekimu, - sakė jiems
Popiežius. Tai Jis mums davė tarnavimo žmogui pavyzdį. Jis save visiškai paaukojo
žmogaus labui. Šitos Dievo meilės žmonijai suvokimas ir mus skatina dosniai aukotis
broliams, ypač tiems, kuriems labiausiai reikia mūsų pagalbos. Popiežius įspėjo, jog
gali grėsti pavojus pasiduoti gundomiems tų ideologijų, kurios norėtų vien žmogaus
pastangomis perkeisti pasaulį. Krikščionis savanoris suvokia, kad kiekvienas, net
ir mažiausias geras darbas, yra tarsi gera sėkla, kuri duos didelį derlių, nes kiekvienas
su meile nuveiktas darbas yra Kristau artumo ir meilės liudijimas. Ir priešingai,
jei mūsų veiklos motyvacija prarastų tokias dvasines šaknis, jei žmonių savitarpio
santykiai ir bendradarbiavimas remtųsi vien naudos kriterijumi, visuomenės gyvenimas
gerokai nuskurstų. Tad Popiežius ragino savanorius neslėpti savo tapatybės, kartu
su atliekamais gerais darbais liudyti ir jiems įkvepiančią Dievo ir artimo meilę.
(jm)