Egipto laisvės ir demokratijos siekio simboliu virtusioje Tahriro aikštėje ketvirtadienį
buvo ramiau. Padėtis aprimo valdančiojo karinio režimo Aukščiausiajai taryba viešai
atsiprašius už neramumų sostinėje aukas. Policijai malšinant protestuotojus, daugiausiai
studentus, žuvo mažiausiai 35 žmonės ir apie du tūkstančiai buvo sužeista. Naktį į
ketvirtadienį policijos pareigūnus pakeitė kareiviai, kurie pastatė užtvaras gatvėse
prie netoli esančios Vidaus reikalų ministerijos. Būtent šioje gatvėje vyko įnirtingiausi
pastarųjų šešių dienų susirėmimai.
Ar padėtis Kaire naujųjų visuotinių rinkimų,
kurie prasidės pirmadienį, išvakarėse, jau tikrai aprimusi? Į šį katalikiškos žinių
agentūros „Fides“ jam užduotą klausimą Egipte tarnaujantis komboniečių misionierius
italas atsakė, kad atsakymą galės duoti penktadienį, kai paaiškės poslinkiai. Mat
po Aukščiausiosios tarybos viešo atsiprašymo Facebook‘e, studentai pakvietė demokratinį
sąjūdį į naują masinį mitingą šį penktadienį, Tahriro aikštėje.
Misionierius
t. Luciano Verdoscia tvirtino pašnekovams, kad pastarųjų dienų įvykiai leido demonstrantams
ir jų šalininkams pajusti kokie yra demokratinio proceso pavojai. Pasirodė publikacijų
apie sandorį tarp karių ir islamistų, Musulmonų brolijos ir salafitų. Tokios sąjungos
priežastimi laikomas karių pageidavimas, kad sekanti valdžią būtų musulmoniška, o
ne pasaulietiška, nes šitaip kariai užsitikrintų sau politinį vaidmenį ateityje. Be
kita ko, protestuojantys studentai neįsileido Musulmonų brolijos atstovo į Tahriro
aikštę, nes nenori, kad kokie nors politikai pasinaudotų padėtimi rinkimų kampanijoje.
Tačiau
Tahriro aikštė nėra visas Egiptas, sakė misionierius. Egipte negyvena vien studentai
ir inteligentai, o susideda iš žmonių, kurių dauguma gyvena kaime ir periferiniuose
kvartaluose. Jų kasdieniai rūpesčiai kiti: kaip pasirūpinti dujų balionu, pinigais
maistui, kad šeima neliktų alkana. Jų tapatybė religinė. Tai žmonės, kurie klausosi
savo šventiko mažoje kaimo mečetėje. Grįžtant prie poslinkių sostinėje, tęsė pašnekovas,
pažymėtina, kad jei protestuojantis jaunimas, inteligentija ir žiniasklaida ėmė reaguoti
į tam tikrus kovos dėl valdžios manevrus, tai labai teisiamai pasitarnaus krašto demokratėjimo
procesui. (sk)