Kardinolas Rylko. Tikėjimo perdavimas yra didžiausia dovana

Lapkričio 24-26 dienomis Romoje vyks rudeninė Popiežiškosios pasauliečių tarybos sesija. Jos tema yra žodžiai iš popiežiaus Benedikto XVI paskutiniosios knygos-interviu „Pasaulio šviesa“: Dievo klausimas šiandien – ar neturėtume iš naujo pradėti nuo Dievo? Šį klausimą Šventasis Tėvas kėlė ir daugelyje kitų savo pasisakymų.

Tokiu būdu Popiežiškoji pasauliečių taryba, kurios uždaviniai yra koordinuoti pasauliečių tikinčiųjų bendruomenes ir judėjimus, nori ištikimai vykdyti popiežiaus mokyme pateiktas gaires.

Tarybos pirmininkas kardinolas Stanislaw Rylko Vatikano Radijui trumpai pristatė šio rudens sesijos temą.

Pirmiausia reikia konstatuoti, kad gyvename „Dievo krizės“, „Dievo nebuvimo“ ar, kaip kai kurie sako, „Dievo jausmo saulėlydžio“ laikotarpiu mūsų amžininkų gyvenimuose. Ir vis dėlto, kaip tvirtina Šventasis Tėvas, Dievas yra būtinas žmogui. Viskas keičiasi nuo to, yra Dievas ar nėra.

Tikėjimas, ryšys su Dievu nėra šiaip aksesuaras žmogaus gyvenime, tačiau, jei deramai išgyvenamas, asmens gyvybingumo centras. Santykis su Dievu keičia žmogaus santykį su savimi pačiu, su kitais, su pasauliu. Be Dievo žmogaus lieka pats sau nepaaiškinama paslaptimi. Ir priešingai, tikėjimas į Dievą suteikia didžią prasmę, didžią viltį. Mūsų, krikščionių uždavinys yra parodyti Dievo pirmumą žmogaus gyvenime. Ne bet kokio dievo, bet to Dievo, kuris save parodė per Jėzaus Kristaus veidą.

Vienas iš didžiausių iššūkių, kurį kelia dabartinis laikotarpis religijai, yra bandymas Dievą uždaryti privačioje asmens sferoje ir išstumti tikėjimą iš viešosios erdvės. Kai kurie tai kvalifikuoja kaip „krikščionofobiją“.

Tačiau Benediktas XVI yra ne kartą pabrėžęs: daug problemų gali būti išspręsta, tačiau ne visos. Kai kurios problemos nebus išspręstos, jei Dievas vėl netaps regimu, vėl neatsidurs dėmesio centre.

Krikščionys pažįsta Dievo veidą žiūrėdami į veidą Kristaus, Dievo Sūnaus, tapusio žmogumi dėl mūsų išgelbėjimo. Taip Dievas atskleidžia savo slėpinį žmonijai. Krikščionys yra tie, kurie pažino, kurie susitiko šį link žmogaus pasilenkusį Dievą. Jie susipažino su labai paprasta, bet tuo pat metu sukrečiančia žinia – žmogus yra mylimas Dievo. Kiekvieno krikščionio žodis ir elgesys turėtų atspindėti šį skelbimą: Dievas tave myli, Kristus atėjo pas tave, parodė Kelią, Tiesą ir Gyvenimą.

Tačiau kokį Dievo atvaizdą mes perduodame savo elgesiu, savo kasdieniuose pasirinkimuose? Tai yra didžioji krikščionių atsakomybė – perduoti pasauliui teisingą, neiškraipytą, nesusiaurintą Dievo atvaizdą. Popiežius Benediktas XVI, dar būdamas kardinolu yra pastebėjęs, kad tik per Dievo paliestus žmones, Dievas pasirodo žmonėms.

Todėl pirmoji Dievo liudijimo sąlyga, pasak kardinolo Rylko, yra ta, kad pats žmogus turi būti nuosekliu Dievo garbintoju. Jis turi stengtis tokiu būti ir šią dovaną, kuri yra didžiausia įmanoma dovana, perduoti ir kitam.

Be abejo, Dievo klausimas šiandien yra susietas su naujojo evangelizavimo tema, taip pat nuosekliai plėtojama Benedikto XVI pastarųjų metų mokyme. Popiežius pabrėžė, kad dažnai kalbame apie krikščioniško tikėjimo atgarsius socialinėje, ekonominėje, politinėje srityje remdamiesi prielaida, kad šis tikėjimas yra visuotinai aiškus, pripažįstamas. Tačiau taip nebėra. Todėl reikia naujojo evangelizavimo – atnaujinti, apgalvoti tikėjimą, iš naujo atrasti jo grožį ir pirmumą asmenų gyvenime. Tada jis paliks pėdsakus ir visuomenėje. (rk)