Kristaus Visatos Karaliaus sostas - kryžius

Sekmadienio ryte Šventasis Tėvas atvyko į Kotonu, Benino sostinės, Draugystės stadioną (stade de l’Amitié), tapusį milžiniška bažnyčia, kurioje ir aplink kurią susibūrė apie 80 000 tikinčiųjų.

Šventasis Tėvas automobiliu tarp jų apsuko ratą, tokiu būdu daugelį galėdamas pasveikinti iš arti. Sekmadienio šventosios Mišios buvo kulminacinis momentas, didelė šventė tiek Mišių dalyviams, tiek Bažnyčiai Afrikai, kuriai buvo įteiktas Apaštališkasis Paraginimas.

Su popiežiumi šv. Mišias aukojo daugybė vyskupų iš viso kontinento ir apie 1500 kunigų. Tvyravusi atmosfera patvirtino Šventojo Tėvo žodžius, pasakytus interviu žurnalistams lėktuve, dar tik pakeliui į Beniną, apie džiaugsmingą, jauną, linksmą ir sąmojingą Afrikos kontinento dvasią.

Šventųjų Mišių liturgija vyko įvairiomis kalbomis – lotynų ir prancūzų, Šventojo Rašto skaitiniai ir tikinčiųjų maldos skaitytos įvairiomis vietinėmis Benino kalbomis: mina, bariba, fon, dendi, homilijoje Benediktas XVI kelis žodžius tarė angliškai ir portugališkai.

Šventasis Tėvas homilijoje kalbėjo apie sekmadienį Bažnyčios liturgijoje minėtą Kristaus Visatos Karaliaus šventę, apie tai, ką ji reiškia, kokią žinią perduoda.

Evangelija moko, kad Jėzus, Dievo Sūnus, mūsų gyvenimų teisėjas, panoro priimti veidą tų, kurie alksta, kurie nuogi, kurie serga ar yra įkalinti, visų tų veidą, kurie kenčia, kurių nepaisoma. Mūsų elgesys jų atžvilgiu bus vertinamas, kaip elgesys paties Jėzaus atžvilgiu. Tai nėra tik literatūrinė metafora. Visas Jėzaus gyvenimas tai iliustruoja – jis, Dievo Sūnus, tapo žmogumi, kad iki menkiausių konkrečių detalių dalintųsi mūsų gyvenimu, tapo mažiausiųjų brolių tarnu; neturėdamas kur galvos priglausti, buvo pasmerktas mirti ant kryžiaus. Toks yra Karalius, kurį šiandien minime.

Be abejonės, tai gali trikdyti, - kalbėjo Benediktas XVI. - Šiandien taip pat, kaip ir prieš 2000 metų esame įpratę karališkumo požymius įžvelgti sėkmėje, galioje, piniguose, tad mums sunku priimti tokį karalių, kuris tapo mažiausiųjų, nuolankiausiųjų tarnu, kurio sostas yra kryžius. Ir vis dėlto, mums sako Šventasis Raštas, tokiu būdu pasirodo Kristaus šlovė. Jo žemiškosios egzistencijos menkume yra galia teisti šį pasaulį. Jam karaliauti reiškia tarnauti. Ir jis mus kviečia eiti tokiu pat keliu, tarnauti, būti dėmesingiems vargšo, silpnojo, užmirštųjų šauksmui. Pakrikštytieji žino, kad sprendimas sekti Kristų tokiu keliu gali pareikalauti didelių aukų, kartais net gyvybės. Bet kaip mums primena apaštalas Paulius, Kristus įveikė mirtį ir veda mus į prisikėlimą. Jis mus įveda į naują pasaulį, laisvės ir laimės pasaulį. Šiandien dar daugybė sąsajų su senuoju pasauliu, su jo baimėmis mus laiko įkalintais ir trukdo gyventi laisvai ir laimingai. Leiskime Kristui išlaisvinti mus iš šio senojo pasaulio. Mūsų tikėjimas į visų baimių ir vargų nugalėtoją atveria duris į naują pasaulį, kuriame teisingumas ir tiesa nėra parodija, į vidinės laisvės ir taikos su savimi pačiais, su kitais ir su Dievu pasaulį. Tokia yra Dievo dovana, kurią jis duoda per mūsų krikštą.

Su dideliu meilumu norėčiau kreiptis, - sakė Šventasis Tėvas, - į visus asmenis, kurie kenčia, į ligonius, į paliestuosius AIDS ar kitų ligų, į visus visuomenės užmirštuosius. Išsaugokite drąsą! Popiežius yra arti jūsų maldose ir mintyse. Išsaugokite drąsą! Jėzus norėjo susitapatinti su mažaisiais, su ligoniais. Jis norėjo pasidalinti jūsų kentėjimais, pripažinti jus kaip brolius ir seseris tam, kad išlaisvintų jus iš kančios blogio. Kiekvienas ligonis, kiekvienas vargšas nusipelno mūsų pagarbos ir mūsų meilės, nes per juos Dievas mums rodo kelią į dangų.

Benediktas XVI, paminėdamas 150-ąsias Benino evangelizacijos metines, taip pat priminė, kad Bažnyčia Benine daug gavo iš misionierių. Dabar ji savo ruožtu turi nešti vilties žinią tiems, kurie nepažįsta Jėzaus Kristaus. Daug yra tų, kurie delsia atverti širdį Dievo Žodžiui. Daug yra tų, kurių tikėjimas yra silpnas ir kurių įpročiai, mentalitetas, gyvenimo būdas ignoruoja Evangelijos tikrovę, kurie mano, kad egoistinės laimės, lengvo uždarbio ar galios paieškos yra galutinis žmogaus gyvenimo tikslas. Su entuziazmu būkite degančiais liudytojais to tikėjimo, kurį gavote. Visiems parodykite šviečiantį Viešpaties veidą, ypač jaunuoliams, ieškantiems motyvų gyventi ir viltis sunkiame pasaulyje. Krikščionis, vilties žmogus, negali būti abejingas savo broliams ir seserims. Tai būtų prieštaravimas Jėzaus elgesiui. Krikščionis yra taikos, bendrystės, solidarumo statytojas. Tai darydamas jis bendradarbiauja Dievo žmonijos išgelbėjimo plane.

Tegu Jėzus Kristus jums suteikia jėgos gyventi kaip krikščionims ir dosniai naujoms kartoms perteikti tai, ką gavote iš savo tėvų tikėjime. Tegu Viešpats pripildo jus savo malonėmis, - homilijoje sakė Benediktas XVI, paskutiniąją frazę ištardamas fon kalba. (rk)