Palaiminimų bendruomenės komunikatas dėl kai kurių jos narių nusižengimų
Prancūzijos katalikų vyskupų konferencijos interneto svetainėje buvo paskelbtas Palaiminimų
bendruomenės komunikatas, kuriame aprašoma situacija susijusi su keliais jos buvusiais
lyderiais.
Palaiminimų bendruomenė buvo įkurta 1973 metais Prancūzijoje dviejų
vedusių porų ir priklauso vadinamajai charizminio atsinaujinimo bangai. Tris dešimtmečius
ji greitai augo ir plėtėsi, įsteigė apie septynias dešimtis bendruomeninių namų visuose
penkiuose kontinentuose, beveik trijose dešimtyse valstybių. Lietuvoje Palaiminimų
bendruomenės namų nėra, tačiau ji Lietuvos katalikams yra pažįstama: ne kartą Palaiminimų
bendruomenės nariai buvo atvykę į Lietuvą vesti rekolekcijų, tarp maždaug 1400 bendruomenės
narių yra ir lietuvių.
Tačiau paskutinįjį dešimtmetį bendruomenė pateko į
tam tikrą krizę tiek dėl būtinybės išgryninti savo bendruomeninio gyvenimo praktikas,
tiek dėl išaiškėjusių kelių bendruomenės lyderių moralinių nusižengimų ar net nusikalstamo
elgesio.
Palaiminimų bendruomenės komunikate pažymima, kad per pirmuosius tris
dešimtmečius jos dinamizmas, įkarštis, dvasinė ir apaštalinė veikla, sugebėjimas paliesti
žmonių širdis Bažnyčios ganytojams nekėlė abejonių, kad ši bendruomenė, kaip ir kitos,
yra viena iš Dievo dovanų Bažnyčiai. Todėl ji buvo pripažinta tiek vyskupijų, tiek
Šventojo Sosto lygiu ir ėjo tolimesnio pripažinimo keliu.
Tačiau per paskutinįjį
Palaiminimų bendruomenės gyvavimo dešimtmetį išryškėjo visa eilė problemų, tad ir
reformų bei gydymo būtinybė. Tarp problemų buvo įvardinti tokie dalykai: psichologinio
ir dvasinio lygmenų painiojimas, vadovavimo bendruomenei trūkumai, maišatis bendruomeniniame
gyvenime tarp įvairių pasauliečių ir pašvęstųjų asmenų, ir kai kurių lyderių nusižengimai.
Dėlto bendruomenę paliko nemažai narių.
2007 metais Šventasis Sostas nurodė
bendruomenei pradėti dvasinį ir struktūrinį atnaujinimą, duodamas gaires ir suteikdamas
pakankamai laiko tokio lygio uždaviniui. Siekiant padėti bendruomenei, buvo paskirtas
popiežiškasis komisaras dominikonas Henry Donnedaud, kuris turi tarpininkauti atnaujinimo
procese, vidiniame sutaikinime, naujos bendruomenės valdžios ruošime.
Palaiminimų
bendruomenės komunikate minimi trys bendruomenės lyderiai, kurių moraliniai ir kriminaliniai
nusižengimai tiek sužeidė pačią bendruomenę, tiek sukėlė viešą papiktinimą.
Pirmiausia
tai brolis Pierre-Etienne Albert, artimas vieno iš Palaiminimų bendruomenės steigėjo
Ephraimo bendradarbis ir bičiulis. Jis nusikalto lytiniu priekabiavimu prie nepilnamečių.
2003 metais jam buvo iškelta byla, tačiau buvo nutraukta. 2008 metais pats įtariamasis
prisipažino dėl savo nusikalstamo elgesio ir pasiryžo stoti prieš teismą.
Komunikate
rašoma, kad nors teisingumui priklauso nustatyti kaltės aplinkybes ir laipsnį, su
didele kančia bendruomenė pripažįsta prieš vaikus ir jaunuolius įvykdytus sunkius
ir juos labai sužeidusius veiksmus. Aukoms ir jų šeimoms ji išreiškia savo skausmą,
apgailestavimą ir gėdą dėl išnaudojimų, kuriuos įvykdė vienas iš jos narių.
Moraliniam
įstatymui nusižengė ir pats bendruomenės steigėjas Ephraimas (Gerard Croissant), kuris,
būdamas vedęs, nevykdė savo įsipareigojimų ir, išnaudodamas savo autoritetą, priekabiavo
prie įvairių bendruomenei priklausančių moterų, dėl ko ne viena iš jų paliko bendruomenę.
Nors dėl šių faktų į teismą niekad nesikreipta, o pats steigėjas atsisakė vadovavimo
nuo 1996 metų, ganytojams ir Šventojo Sosto pareigūnams apie tai sužinojus, Ephraimui
uždrausta vykdyti diakono veiklą, o 2008 metais jis buvo pašalintas iš bendruomenės.
Panašiai nusižengė ir Ephraimo giminaitis Philippe Madre, kuris, pirmajam
atsisakius vadovavimo darbo, keleriems metams prisiėmė bendruomenės koordinatoriaus
pareigas. Ilgainiui išaiškėjo, kad šis medikas, dviejų vaikų tėvas, įšventintas į
nuolatinius diakonus, vykdydamas dvasinio palydėjimo darbą taip pat nusižengė moraliniams
įsipareigojimams. Palaiminimų bendruomenė prašo atleidimo iš asmenų, kurie patyrė
Madre piktnaudžiavimą autoritetu. Prancūzijos Bažnyčia 2010 metais uždraudė kaltinamajam
vykdyti diakono veiklą.
Palaiminimų bendruomenė aiškiai, su nusižeminimu ir
atgaila pripažįsta šiuos jos viduje įvykdytus nusikaltimus. Tačiau tuo pat metu prašo
nepaneigti ir nenuvertinti visos bendruomenės tapatybės, misijos ir apaštalavimo dešimtyse
diecezijų, ignoruojant jos visumą, gyvybingumą ir oficialiai pripažintą pažangą atsinaujinimo
pastangose. (rk)