Bendroji audiencija. Popiežiaus katechezės apie 110 psalmę santrauka.
Pasveikinęs į tradicinę bendrąją audienciją Šv. Petro aikštėje susirinkusius maldininkus,
kurių šį trečiadienį buvo apie 11 tūkstančių, katechezėje Šventasis Tėvas komentavo
vieną plačiausiai žinomų ir naudojamų vadinamų „karališkųjų“ psalmių. Tai 110 psalmė
pagal hebrajišką tradiciją arba 109 pagal graikų – lotynų tradiciją. Pradėdamas katechezę
Popiežius taip pat pranešė, kad šiuo komentaru užbaigiamas psalmėms skirtų katechezių
ciklas.
„Viešpaties žodis mano viešpačiui: Sėskis mano dešinėje, kol padėsiu
tavo priešus tau po kojomis... Tu buvai karališkai orus nuo savo gimimo dienos, šventoji
garbė lydėjo nuo įsčių, nuo tavo jaunystės aušros“. (Ps 110, 1.3).
Pats Dievas
vainikuoja karalių, pasisodiną jį savo dešinėje. Tai nepaprasta garbė ir privilegija.
Karališkąjį išaukštinimą, apie kurį kalbama šios psalmės pradžioje, perėmė Naujasis
Testamentas kaip mesijo atėjimo pranašystę. Dėl to, ta ištrauka yra viena dažniausiai
minimų Naujajame Testamente, ir kaip tiesioginė citata, ir kaip aliuzija.
Sekdama
Naujojo Testamento interpretacijos linija, Bažnyčios tradicija nuo pat pradžių skyrė
šiai psalmei didžiulį dėmesį, - sakė Popiežius. Ypač Bažnyčios tėvai ją aiškino iš
kristologinės perspektyvos. Psalmininko apdainuotas karalius, tai Kristus, Mesijas,
įkuriantis Dievo Karalystę ir nugalintis pasaulio galybes. Jis yra Tėvo Žodis, esantis
„nuo jaunystės aušros“, tai yra anksčiau pasaulio sukūrimo. Jis yra įsikūnijęs Sūnus,
miręs ir prisikėlęs, amžinasis kunigas, kuris duonos ir vyno slėpiniu atleidžia nuodėmes
ir sutaikina su Dievu. Jis yra karalius, savuoju prisikėlimu nugalintis mirtį.
Ši
psalmė mus ragina žvelgti į Kristaus Velykų įvykį, padeda suprasti tikrąją Kristaus
karališkumo prasmę. Jis yra karalius klusnus iki mirties. Tad melsdamiesi šios psalmės
žodžiai, prašykime, kad Viešpats leistų ir mums eiti jo keliu, - sakė Šventasis Tėvas.
Sekime karalių Mesiją, pasiryžę eiti su juo iki pat kryžiaus, kad galėtume pasiekti
ir jo šlovę, kontempliuoti jį, sėdintį Tėvo dešinėje, pergalingąjį karalių ir gailestingąjį
kunigą, kuris savo atleidimą ir išganymą suteikia visai žmonijai.
Brangieji,
- sakė Popiežius pabaigoje, - šiose paskutinėse katechezėse pristačiau jums kai kurias
psalmes, brangias maldas, kurias mums siūlo Biblija ir kurios atspindi įvairias gyvenimo
situacijas ir įvairias sielos būsenas. Dabar jus norėčiau dar kartą paraginti melstis
psalmių žodžiais, pabandyti naudoti Bažnyčios valandų liturgiją. Tokia malda tikrai
sustiprins mūsų santykį su Dievu ir praturtins mūsų džiugią ir pasitikėjimo kupiną
kelionę pas Jį. (jm)