Po kelių dienų Šventasis Tėvas keliaus į Afriką

Jau mažiau nei savaitė iki dvidešimt antrosios popiežiaus Benedikto XVI apaštališkosios kelionės pradžios. Lapkričio 18-22 dienomis jis lankys nedidelę Afrikos valstybę – Beniną; su tenykščiais katalikais pažymės šalies evangelizavimo pradžios 150 metų sukaktį, o taip pat pasirašys ir visos Afrikos Bažnyčių atstovams įteiks Posinodinį apaštališkąjį paraginimą „Africae munus“ (Afrikos užduotis“).

Beninas, iki 1975 m. vadintas Dahomėja, yra nedidelė, plotu tik porą kartų už Lietuvą didesnė, valstybė Afrikos vakaruose. Nors pirmieji misionieriai į vietinių genčių vadų valdomą Benino karalystę buvo atvykę jau penkioliktojo amžiaus pabaigoje, sistemingas evangelizavimas pradėtas tik 1861 m., tai yra prieš pusantro šimtmečio, kuomet dabartiniam Beninui tapus Prancūzijos kolonija iš Prancūzijos atvyko pirmieji Afrikos misijų kongregacijos nariai. Iš pradžių jų darbas sunkiai sekėsi visų pirma dėl europiečiams nepakenčiamo klimato. Per keturis dešimtmečius iki devynioliktojo amžiaus pabaigos mirė net trys dešimtys misionierių.

1883 m. popiežius Leonas XIII įkūrė pirmąjį bažnytinės administracijos vienetą - Dahomėjos apaštališkąją prefektūrą. 1901 m. buvo paskirtas pirmas Dahomėjos vyskupas, kilęs iš Prancūzijos. Pirmoji kunigų seminarija Ouidah mieste buvo įkurta jau 1913 m., tačiau pirmas vietinis kunigas įšventintas tik 1928-aisiais. 1955 m. įkurtos pirmos savarankiškos vyskupijos. 1956 m. buvo konsekruotas pirmas vietinis vyskupas Bernardin Gantin. Vėliau jis tapo Cotonou arkivyskupu, dar vėliau buvo pakviestas dirbti į Romos Kuriją, 1977 m. paskirtas kardinolu. Toje pačioje konsistorijoje kardinolu buvo paskirtas ir tuometinis Miuncheno arkivyskupas Josephas Ratzingeris, netrukus irgi pakviestas į Romą. Abu kardinolus tarnystės Vatikane metais siejo artimi bičiuliški ryšiai. Kardinolas Gantin nuo 1984 m. vadovavo vienai svarbiausių Šventojo Sosto dikasterijų – Vyskupų kongregacijai, o taip pat buvo Kardinolų kolegijos dekanas. Sulaukęs 80 metų amžiaus, 2002-aiais grįžo gyventi į gimtąjį Beniną. Mirė 2008 m. Prie jo kapo Ouidah kunigų seminarijos koplyčioje melsis į Beniną atvykęs popiežius Benediktas XVI. Beje, taip pat ir Cotonou oro uostas, į kurį lapkričio 18-ąją atskirs popiežius, pavadintas kardinolo Gantino vardu.

Kita svarbi Benino Bažnyčios figūra buvo 1999 m. miręs Cotonou arkivyskupas Izidore de Souza, kuris prieš du dešimtmečius vadovavo demokratijos atstatymo procesui šalyje. Iš kolonializmo išsivadavusiame Benine valdžią buvo paėmę marksistai, kurie išvarė iš šalies svetimšalius misionierius, uždarė katalikiškas mokyklas ir ligonines, per keliolika valdymo metų taip pat visiškai sužlugdė šalies ekonomiką. 1990 m. žlungant marksistų valdžiai, tarpininkaujant Šventajam Sostui, buvo sudaryta laikinoji valstybės taryba, kuri per dvejus metu sukūrė naujas demokratines institucijas ir surengė laisvus rinkimus. Šiai tarybai vadovavo arkivyskupas de Souza, kuris, iškart po pirmų laisvų rinkimų, iš politinio gyvenimo pasitraukė.

Praėjus 150 metų nuo evangelizavimo pradžios, šiandien maždaug trečdalis Benino gyventojų, beveik 3 iš beveik 9 milijonų, yra katalikai. Dešimtyje vyskupijų darbuojasi apie 900 kunigų. Talkina 11 tūkst. pasauliečių katechetų. Kunigų seminarijose studijuoja kiek daugiau nei trys šimtai klierikų. Katalikų Bažnyčia vadovauja dviem šimtams vaikų darželių, pradinių ir vidurinių mokyklų, dviem aukštosioms mokykloms, taip pat išlaiko 12 ligoninių ir daugiau kaip šimtą prieglaudų ir socialinės globos institucijų.

Maždaug ketvirtadalis Benino gyventojų priklauso protestantiškoms bendruomenės, kitas ketvirtadalis yra musulmonai, o likusieji 17 proc. praktikuoja tradicines animistines Afrikos genčių religijas, pirmiausia voodoo.

Benediktas XVI bus jau antrasis popiežius, aplankysiantis Beniną. Prieš jį šioje šalyje du kartus, 1982 m ir 1993 m., lankės palaimintasis Jonas Paulius II. Popiežius Benediktas į Beniną keliauja ne tik aplankyti vietinės katalikų bendruomenės, bet susitikti su visos Afrikos Bažnyčios atstovais. Šio vizito metu Cotonou katedroje jis pasirašys Posinodinį apaštališkąjį paraginimą „Africae munus“ (Afrikos užduotis“), kuris apibendrins prieš dvejus metus Vatikane vykusio Afrikai skirto Vyskupų sinodo darbus.