Panevėžyje paminėtos vysk. Romualdo Krikščiūno mirties metinės

Lapkričio 9-ąją, Katalikų Bažnyčios šventės dieną, kurią minimas Laterano Bazilikos pašventinimas, Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje buvo aukojamos šv. Mišios, minint pirmąsias Panevėžio vyskupo Romualdo Krikščiūno mirties metines. Šv. Mišių aukai vadovavo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, drauge meldėsi daugiau nei keturiasdešimt kunigų.

Įžangos žodyje vysk. Jonas Kauneckas priminė, jog vysk. Romualdas valdė Panevėžio vyskupiją dešimtį metų. Dabar palaidotas Kaune, prie Mažosios Prisikėlimo bažnyčios. Ganytojas kvietė maldose prisiminti ir buvusį Panevėžio vyskupijos Apaštalinį administratorių, arkivyskupą Julijoną Steponavičių, kuriam lapkritį sukanka 100 metų, mirusius kanauninkus, tarp jų - kan. prel. Leopoldą Pratkelį, prel. Kazimierą Dulksnį.

Pamokslą pasakė g. kan. kun. Bronius Šlapelis, pas kurį dažnai svečiuodavosi vysk. Romualdas Krikščiūnas. Kanauninkas kalbėjo apie visuotinį pašaukimą į šventumą, citavo dogminę konstituciją „Lumen Gentium“, kurioje sakoma, kad „Bažnyčios nariai: ganytojai, kunigai ir tikintieji yra pašaukti šventumui... Ir šis Bažnyčios šventumas be paliovos turi reikštis malonės vaisiais, kuriuos Šventoji Dvasia brandina tikinčiuosiuose“.

„Okupuotoje Lietuvoje vieniems žmonėms siekti šventumo padėjo žiauri priespauda, kitiems – labai trukdė kelis dešimtmečius vykusi KGB kova prieš vadinamuosius liaudies priešus - sakė pamokslininkas ir dalijosi to meto prisiminimais:

„Per vieną Dekanato kunigų susirinkimą vyskupas Romualdas mums skaitė su atitinkamais paaiškinimais religinių susivienijimų nuostatus. O jie reikalavo, kad kunigai griežtai užlaikytų valdiškų ateistų instrukcijas, kurios draudė katechizuoti vaikus, leisti jiems patarnauti Mišioms, mergaitėms klūpoti prie altoriaus ir adoruoti Švč. Sakramentą, klebonui lankyti savo parapijiečius, be valdžios sutikimo kviesti kaimynus kunigus į atlaidus, organizuoti kunigų rekolekcijas, lankyti ligonius ligoninėse ir dar daugelį kitų draudimų... Vyskupas Julijonas Steponavičius nesutiko paklusti šiems ateistų reikalavimams, todėl jį nušalino nuo pareigų ir padarė tremtiniu, kad kitus įbaugintų. Jaunasis vyskupas Romualdas buvo priverstas paklusti valdiškų bedievių reikalavimams. Taigi, jam buvo nežmoniškai sunku tarnauti Kristaus Bažnyčiai. Gal todėl jis ir susirgo...

Po dešimties metų Vyskupijos valdymo, sveikatai pablogėjus, Apaštališkasis administratorius vysk. Romualdas buvo atleistas iš pareigų. Apsigyveno Kaune ir kiek galėdamas padėjo Kauno bažnyčiose.

G. kan. kun. Bronius Šlapelis kvietė melstis, kad visi Lietuvos kunigai būtų ištikimi savo pašaukimui ir turėtų dvasinių jėgų uoliai atlikti šventas pareigas, kvietė melsti Dievą gailestingumo vysk. Romualdui ir prašė nuolat melsti Viešpatį daugiau pašaukimų, naujų uolių darbininkų dieviškai tarnystei, nes į seminarijas kasmet vis mažiau atvyksta pasiryžusių aukotis Dievui, Bažnyčiai ir Tėvynei.

Lina Kiršaitė