Panevėžyje paminėtos vysk. Romualdo Krikščiūno mirties metinės
Lapkričio 9-ąją, Katalikų Bažnyčios šventės dieną, kurią minimas Laterano Bazilikos
pašventinimas, Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje buvo aukojamos šv. Mišios, minint
pirmąsias Panevėžio vyskupo Romualdo Krikščiūno mirties metines. Šv. Mišių aukai vadovavo
Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, drauge meldėsi daugiau nei keturiasdešimt kunigų.
Įžangos žodyje vysk. Jonas Kauneckas priminė, jog vysk. Romualdas valdė Panevėžio
vyskupiją dešimtį metų. Dabar palaidotas Kaune, prie Mažosios Prisikėlimo bažnyčios.
Ganytojas kvietė maldose prisiminti ir buvusį Panevėžio vyskupijos Apaštalinį administratorių,
arkivyskupą Julijoną Steponavičių, kuriam lapkritį sukanka 100 metų, mirusius kanauninkus,
tarp jų - kan. prel. Leopoldą Pratkelį, prel. Kazimierą Dulksnį.
Pamokslą pasakė
g. kan. kun. Bronius Šlapelis, pas kurį dažnai svečiuodavosi vysk. Romualdas Krikščiūnas.
Kanauninkas kalbėjo apie visuotinį pašaukimą į šventumą, citavo dogminę konstituciją
„Lumen Gentium“, kurioje sakoma, kad „Bažnyčios nariai: ganytojai, kunigai ir tikintieji
yra pašaukti šventumui... Ir šis Bažnyčios šventumas be paliovos turi reikštis malonės
vaisiais, kuriuos Šventoji Dvasia brandina tikinčiuosiuose“.
„Okupuotoje
Lietuvoje vieniems žmonėms siekti šventumo padėjo žiauri priespauda, kitiems – labai
trukdė kelis dešimtmečius vykusi KGB kova prieš vadinamuosius liaudies priešus - sakė
pamokslininkas ir dalijosi to meto prisiminimais:
„Per vieną Dekanato kunigų
susirinkimą vyskupas Romualdas mums skaitė su atitinkamais paaiškinimais religinių
susivienijimų nuostatus. O jie reikalavo, kad kunigai griežtai užlaikytų valdiškų
ateistų instrukcijas, kurios draudė katechizuoti vaikus, leisti jiems patarnauti Mišioms,
mergaitėms klūpoti prie altoriaus ir adoruoti Švč. Sakramentą, klebonui lankyti savo
parapijiečius, be valdžios sutikimo kviesti kaimynus kunigus į atlaidus, organizuoti
kunigų rekolekcijas, lankyti ligonius ligoninėse ir dar daugelį kitų draudimų... Vyskupas
Julijonas Steponavičius nesutiko paklusti šiems ateistų reikalavimams, todėl jį nušalino
nuo pareigų ir padarė tremtiniu, kad kitus įbaugintų. Jaunasis vyskupas Romualdas
buvo priverstas paklusti valdiškų bedievių reikalavimams. Taigi, jam buvo nežmoniškai
sunku tarnauti Kristaus Bažnyčiai. Gal todėl jis ir susirgo...
Po dešimties
metų Vyskupijos valdymo, sveikatai pablogėjus, Apaštališkasis administratorius vysk.
Romualdas buvo atleistas iš pareigų. Apsigyveno Kaune ir kiek galėdamas padėjo Kauno
bažnyčiose.
G. kan. kun. Bronius Šlapelis kvietė melstis, kad visi Lietuvos
kunigai būtų ištikimi savo pašaukimui ir turėtų dvasinių jėgų uoliai atlikti šventas
pareigas, kvietė melsti Dievą gailestingumo vysk. Romualdui ir prašė nuolat melsti
Viešpatį daugiau pašaukimų, naujų uolių darbininkų dieviškai tarnystei, nes į seminarijas
kasmet vis mažiau atvyksta pasiryžusių aukotis Dievui, Bažnyčiai ir Tėvynei.