Benediktas XVI. Bažnyčia drąsina kamieninių ląstelių tyrimus

Šeštadienio ryte audiencijoje tarptautinės konferencijos apie kamienines ląsteles dalyvius priėmęs Benediktas XVI nedviprasmiškai išreiškė paramą kamieninių ląstelių tyrimams. Kalbėdamas apie jų potencialą, apie viltį ligoniams ir jų šeimoms, popiežius sakė, jog „savaime suprantama, kad Bažnyčia drąsina visus, kurie įsipareigoję tirti ar remti šios srities tyrimus“.

Tačiau Šventasis Tėvas priminė, jog yra principai, kuriuos reikia gerbti – asmens integralus gėris ir visuomenės gėris. Jei paties žmogaus biologinė prigimtis gali tapti tyrimų objektu, tai grynai utilitarinis požiūris į asmenį kelia pavojų, kad bus užmirštas jo orumas, kuris negali būti liečiamas. Bažnyčios akimis šio orumo pagrindas yra žmogaus nemirtinga siela ir panašumas į Dievą.

Jei mokslas šių orumo, kurio pats apibrėžti negali, ribų nebepaiso, rizikuojama žmogų palenkti mokslui, nors turi būti atvirkščiai. Rizikuoja laimėti toks pragmatinis mentalitetas, kuris dėl trokštamo tikslo ar atradimo bus pasiryžęs panaudoti bet kokias priemones, nors tokio mąstymo būdo pražūtingos pasekmės yra plačiai žinomos.

Advokataujančių už embrioninių kamieninių ląstelių tyrimus vardan rezultatų klaida yra visų žmogiškų būtybių neatimamos teisės į gyvybę nuo pradėjimo momento iki pat mirties paneigimas. Žmogiškos gyvybės sunaikinimas negali būti pateisinamas, nors ir dėl naudos kitai. Tuo tarpu tokių etinių problemų nėra kamienines ląsteles imant iš suaugusio žmogaus audinių, virkštelės kraujo gimimo metu ar natūraliai mirusių gemalų.

Kai Bažnyčia dalyvauja mokslo ir etikos dialoge, ji nesiekia sutrukdyti mokslo progresui, bet nori, kad šis iš tiesų pasitarnautų visai žmonijai, visų bendrajam gėriui, ypač silpniausiems ir pažeidžiamiausiems. Tarp pastarųjų yra ir tie, kurie neturi priėjimo prie brangių medicinos paslaugų. Teisingumas reikalauja, kad ir jie galėtų pasinaudoti mokslo vaisiais. (rk)