Pirmus bandymus rengti laidas Skandinavijos tautų kalbomis – švedų, danų, norvegų
– Vatikano radijas pradėjo 1953 m. Iš pradžių atskiros skandinaviškosios redakcijos
nebuvo, o nereguliarios transliacijos minėtomis kalbomis buvo įterpiamos tarp laidų
vokiečių kalba. Nuo 1954 m. pradėta transliuoti reguliarias trumpas žinių laidas švedų
kalba. Jas rengė Romoje gyvenantis švedas meno istorikas Torgil Magnuson. Po poros
metų laidas švedų kalba pradėjo rengti Stokholme gyvenęs jėzuitas t. Peter Hornung
SJ. Jis Švedijoje įrašydavo žinių laidas ir į Vatikano radiją atsiųsdavo juostas.
1957 m. šio darbo ėmėsi kitas jėzuitas t. Lars Rooth SJ. Ordino vyresnybė t. Rooth
pasiuntė į Romą stebėti Vatikano II Susirinkimo darbus. Apsigyvenęs Romoje jis dar
glaudžiau ėmė bendradarbiauti su Vatikano radiju, o nuo 1965 m. tapo pastoviu redaktoriumi.
Atsiradus naujų bendradarbių, 1975 m. laidos švedų kalba buvo atskirtos nuo laidų
vokiečių kalba redakcijos ir įkurta savarankiška skandinavų redakcija. Jos vadovu
paskirtas lig tol jau keliolika metų švediškas laidas rengęs t. Lars Rooth SJ.
Greta
pastovių laidų švedų kalba ir nereguliarų bandymų rengti laidas kitomis skandinavų
kalbomis, kurį laiką Vatikano radijas kalbėjo ir estiškai. Laidas rengė Romoje Vatikano
II Susirinkimo metais gyvenęs estas kunigas Vello Salo. Vėliau jis išvyko gyventi
į Šventąją Žemę, tačiau dar kurį laiką laidos estų kalba nenutrūko, nes kun. Salo
trumpas žinių laidas įrašydavo Jeruzalėje ir atsiųsdavo juostas.
Skandinavų
redakcijai pradėjęs vadovauti t. Rooth 1975 m. pasikvietė bendradarbiauti suomę vienuolę
seserį Benediktą. Nuo to laiko, nors bendradarbiai jau ne kartą keitėsi, Vatikano
radijo skandinaviškoji redakcija reguliariai rengia laidas dviem kalbom – švedų ir
suomių.