Istorinė Nikėjos krikščionių šventovė Turkijoje paverčiama mečete

Nikėjos Hagia Sofia, Šventosios Sofijos bažnyčia, Turkijoje, kurioje įvyko septintasis Visuotinis Bažnyčios susirinkimas VIII am˛iuje, vietinės valdžios sprendimu paverčiama mečete. Apie krikščionybei istorinės ir kultūrinės reikšmės paminklo atidavimą musulmoniškam kultui pastarosiomis dienomis rašė turkų spauda, talpinusi skelbimus apie musulmoniškos Aukų dienos, kuri įvyko praėjusį sekmadienį, šventimą.

Atgarsių buvo taip pat italų spaudoje. Visuotinės Bažnyčios gyvenimo, taip pat Vatikano aktualijų apžvalgininkas Marco Tosatti dienraščio „La Stampa“ internetiniame puslapyje rašo, kad jau praėjusį ketvirtadienį į maldas kviečiančio musulmonų dvasininko giesmė pakilo iš bažnyčios pirmą kartą nuo Turkijos respublikos paskelbimo 1923 metais.

Nikėjos Šventosios Sofijos bažnyčia buvo krikščioniška šventovė iki pat Osmanų įsiveržimo į Nikėją, dabartinį Iznik, 1331 metais. Vėliau šventovėje buvo įrengta mečetė. Po gaisro pastatas buvo atstatytas, dar vėliau sunaikintas per Bursos mūšį 1920 m. Turkijos nepriklausomybės kovose. Griuvėsiais virtęs pastatas buvo restauruotas tik 2007 m. Nuo tada vietovėje išaugo krikščionių religinis turizmas. Sekė kiti poslinkiai. Prieš metus buvo restauruotas Osmanų imperijos laikais prie buvusios šventovės pastatytas minaretas.

Atsakingos Turkijos valdžios įstaigos sprendimas įrengti mečetę Nikėjos Šventosios Sofijos bažnyčioje sukėlė kontraversijų. Marmuro universiteto Turkijoje dailės istorikas Selcuk Muelayim atkreipė dėmesį į paminklo svarbą krikščionybės istorijai. Anot jo, sprendimas įrengti mečetę galės sukelti protestų visame pasaulyje. Turkijos Izniko Prekybos Rūmai sukritikavo nutarimą kaip visiškai nesuprantamą, nes nedidelis miestas pragyvena labiausiai iš turizmo.

Kvestionuojama taip pat vietinės valdžios kompetencija aiškinti muziejaus buvusioje bažnyčioje pavertimą mečete. Pareigūnai tvirtina, kad vietinė bendruomenė atkreipė dėmesį į tai, kad pastatas neteisėtai vadinamas muziejumi, nes niekuomet tokiu nebuvo. Tačiau italų apžvalgininkas Tosatti pažymi, jog dar praėjusiais metais prie bažnyčios stovėjo ženklas, ant kurio buvo parašyta, kad bažnyčios pastatas yra muziejus ir jo sargas parduodavo įėjimo bilietus.

Truputis istorijos apie Nikėjos Hagia Sofia, Šventosios Sofijos bažnyčios, reikšmę krikščionybei. Jėzuitas t. Lionginas Virbalas internetinėje svetainėje skrynia.lt Nikėją vadina Vatikano II susirinkimo pirmtake, čia įvyko ne vienas Visuotinis Bažnyčios susirinkimas: Šventos Sofijos bažnyčioje 787 m. įvyko septintas visuotinis susirinkimas. Tuo metu iškilo ikonoklazmo problema - arabų musulmonų įtakojama krikščionių dalis siekė pašalinti iš Bažnyčios paveikslus. Nuo 726 m. imperatoriams skatinant, buvo naikinami visi šventi paveikslai ir žmones arba angelus vaizduojančios mozaikos bei freskos.

Į sostą atsisėdusi imperatorė Irena II, norėjo išspręsti šį klausimą, todėl sušaukė susirinkimą Nikėjoje. Susirinko maždaug 335 vyskupai, jie pasirašė po Romos vyskupo Hadriano I-ojo laišku susirinkimui, kuriame vyskupas aiškiai ir nedviprasmiškai pasisakė už paveikslų gerbimo praktiką: gerbdami paveikslus, iš tikrųjų pagerbiame tuos, kurie jame pavaizduoti.

Ten pat primenamas pirmasis Nikėjos susirinkimas. 325 m. Nikėjoje vyko imperatoriaus Konstantino rūpesčiu sušauktas pirmasis Visuotinis Bažnyčios susirinkimas. Jį sušaukti paskatino teologiniai ginčai, sukelti Egipto Aleksandrijoje gyvenusio kunigo Arijaus. Jis skelbė, kad Kristus nėra Dievas, o Tėvo sukurtas ir žemesnis už jį.

Susirinkimo posėdžiai vyko imperatoriaus rūmuose, jame dalyvavo apie 300 vyskupų. Tai iš tikrųjų buvo įspūdingas susirinkimas, nes čia susirinko tikėjimo kankiniai ir išpažinėjai. Daugelis dalyvių dar buvo patyrę paskutiniuosius krikščionių persekiojimus, dalis vyskupų tuomet buvo kankinti, suluošinti. Savo kūne jie nešiojo Kristaus žymes.

Kalėjimuose pūdyti vyrai su karališka pagarba buvo priimti imperatoriaus menėse. Pats Konstantinas pradėjo susirinkimą ragindamas dalyvius siekti santarvės ir taikos. Remiamas 17 vyskupų, Arijus nesėkmingai mėgino apginti savo doktriną. Jo mokslas buvo pasmerktas, o jis pats, kartu su dviem egiptiečiais vyskupais ir kitais šalininkais, ištremtas.

Nikėjos krikščioniška praeitis siekia dar ankstesnius laikus. Pirmojo šimtmečio pabaigoje, antrojo amžiaus pradžioje Nikėjoje gyvenęs Bitinijos prokuratorius Plinijus Jaunesnysis laiške imperatoriui Trajanui pateikė iškalbų istorinį liudijimą „apie krikščionis, kurie susirenka dar prieš aušrą ir kaip Dievą garbina Kristų“. Tai vienas iš pirmųjų liudijimų apie krikščionis, iš Nikėjos pasiekęs mūsų laikus ir perdavęs trumpą, tačiau esminį krikščioniškojo kulto ir tikėjimo apibrėžimą. (sk)