Bendroji trečiadienio audiencija. 119 psalmė - himnas Dievo Įstatymui

Jei ankstesnėse trečiadienio audiencijose Benediktas XVI, tęsdamas katechezių apie maldą ciklą, jau apžvelgė psalmes, kurios iliustruoja tokius maldos tipus, kaip skundą, pasitikėjimo išsakymą ar šlovinimą, tai šį kartą kalbėjo apie 119 psalmę, kuri yra himnas Viešpaties duotam Įstatymui (Torai).

Šventasis Tėvas atkreipė dėmesį į psalmės struktūrą: ji sudaryta net iš 176 eilučių, padalintų į 22 skyrius. Kiekvienas skyrius sudarytas iš 8 eilučių ir atitinka vieną iš 22 hebrajiško alfabeto raidę, kuria ir prasideda pirmasis kiekvieno skyriaus žodis. Tai originali ir daug sumanumo iš psalmės autoriaus pareikalavusi literatūrinė forma.

Tačiau mums dar svarbiau, - kalbėjo popiežius, - yra centrinė psalmės tema: tai įspūdingas ir iškilmingas himnas apie Viešpaties Torą, apie Įstatymą, kuris, plačiai kalbant, yra suprantamas kaip mokymas, švietimas, gyvenimo gairės. Tora yra apreiškimas, į žmogų besikreipiantis Dievo Žodis, kuris skatina atsiliepti su pasitikinčiu paklusnumu ir dosnia meile. 119 psalmė yra persunkta meilės Dievo Žodžiui, iškeliant jo grožį, gelbstinčią jėgą, galią teikti džiaugsmą ir gyvenimą. Dieviškasis įstatymas nėra sunkus vergovės jungas, tačiau išlaisvinanti ir laimę teikianti malonės dovana. „Branginu širdyje tavo žodį, kad tau nenusidėčiau“, apie savo laimingumo paslaptį rašo psalmininkas.

Taigi, psalmė kalba apie gyvenimo ir palaiminimo Žodį, Įstatymą, naudoja įvairius sinonimus - „priesakai“, „įstatai“, „nurodymai“ – ir daug kitų, su jais susijusių veiksmažodžių, kaip antai „gerbti“, „laikytis“, „mylėti“, „saugoti“ ar „suprasti“. Tai yra Dievu tikinčiu žodynas, aprašantis pasitikintį santykį, kalbant tiek apie džiugius, tiek apie sunkius dalykus.

Dieviškasis įstatymas, aistringos psalmininko ir kiekvieno tikinčiojo meilės objektas, yra gyvenimo šaltinis. Troškimas jį suprasti, laikytis, pagal jį orientuoti visą savo egzistenciją yra teisaus ir Viešpačiui ištikimo žmogaus požymis.

Dievo Įstatymas reikalauja širdies įsiklausymo, ne vergiško, o sūniško, pasitikinčio, sąmoningo įsiklausymo. Toks įsiklausymas yra asmeniškas susitikimas su gyvenimo Viešpačiu, kuris orientuoja konkrečius pasirinkimus, tampa (mokiniško) sekimo keliu. O Jėzus, atsakydamas į Įstatymo besilaikančio jaunuolio klausimą, nurodo ką daryti, kad Įstatymas būtų iki galo išpildytas: „vieno dalyko tau trūksta: eik parduok visa, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane“. Įstatymo išpildymas yra Jėzaus sekimas, ėjimas Jėzaus keliu ir Jėzaus draugijoje.

Benediktas XVI išryškino 57-ąją psalmės eilutę, kuri skelbia: „Viešpats mano dalis; aš pasiryžau laikytis tavo žodžių“. Ne vienoje Biblijos vietoje galima rasti pasakymą, jog Viešpats yra mano „dalis“, mano „paveldas“ ar „palikimas“. Tokie terminai primena pažadėtosios žemės padalijimą Izraelio gentims. Visoms gentims duota žemės dalis, išskyrus levitams, nes jų „dalis“ yra pats Viešpats. Kunigai, priklausantys levitų genčiai, negali būti žemės savininkais šalyje, kurią Dievas dovanojo savo tautai, išpildydamas Abraomui duotą pažadą.

Žemė, jos turėjimas buvo palaiminimo ženklas, nes tai buvo stabilumo ir išgyvenimo pamatas, galimybė pasistatyti namus, užauginti vaikus, sėti ir nuimti derlių. Tačiau levitai, dieviško palaiminimo tarpininkai, negalėjo su kitais izraelitais turėti šio išorinio palaiminimo ženklo ir išgyvenimo pamato. Visiškai atiduoti Dievui, turi gyventi tik juo, atsidavę jo rūpestingai meilei ir brolių dosnumui, neturėdami jokio kito paveldo, kaip tik Dievą – jis yra jų žemė, užtikrinanti visko pilnatvę. Tokią nuostatą psalmininkas taiko sau pačiam. Jo meilė Dievui verčia jį pasakyti, kad tik Viešpats yra vienintelis jo turtas.

Broliai ir seserys, - pabrėžė Benediktas XVI, - šios eilutės yra didelės svarbos mums visiems ir šiandien. Ypač kunigams, kurie pašaukti gyventi tik Viešpačiu ir jo Žodžiu, tik jame turėdami gyvenimo versmę, be kitų garantijų. Šioje šviesoje suprantamas ir laisvas celibato pasirinkimas dėl dangaus Karalystės. Šios eilutės svarbios visiems tikintiesiems, nes visa Dievo tauta, taip pat dalyvaujanti kunigystėje, yra kviečiama Evangelijos radikalumui. (rk)