Pradėti Vatikano bibliotekos skaitmeninio darbai

Po poros metų pasiruošimo jau pradedami Vatikano bibliotekos skaitmeninimo darbai. Testuojant sėkmingai suskaitmeninti apie šimtas dokumentų, ateinančiomis savaitėmis bus skaitmeninami šimtai kitų.

Pagal projektą numatyta, kad bus nufotografuoti, nuskenuoti ir suskaitmeninti apie 80 000 Vatikano bibliotekos senovinių dokumentų, šimtamečių ir tūkstantmečių manuskriptų. Tai suteiks du didžiulius privalumus. Viena vertus, taip bus apsaugotas civilizacijos paveldas. Nepaisant specialių saugojimo ir laikymo sąlygų, daug rankraščių yra trapūs, tuo tarpu skaitmeniniu pavidalu jiems dūlėjimas nebegrės. Antra vertus, sukūrus duomenų bazę Vatikano bibliotekos rankraščiai internetu bus pasiekiami visiems tyrinėtojams. Jie yra pasiekiami ir dabar, tačiau tik kvalifikuotiems mokslininkams, kurie turi galimybių atvykti į Romą.

Dokumentų fotografavimui ir skenavimui naudojami specialūs aparatai, kurie gamina labai aukštos, 50 megapikselių rezoliucijos atvaizdus, ištikimai perduodami smulkiausias detales. Buvo svarstoma kokiu formatu skaitmeninti atvaizdus – per trumpą kompiuterijos erą daug formatų ir standartų spėjo suklestėti ir išnykti. Pasirinktas FITS formatas, kurį prieš keliasdešimt metų sukūrė ir iki šiol naudoja savo astronomijos duomenų saugojimui NASA, Jungtinių Valstijų nacionaline agentūra, atsakinga už visas kosmoso tyrimo programas. Tai atviro kodo formatas, kuriuo saugoti atvaizdus yra paprasta techniškai ir ekonomiškai.

Skaitmeninimo darbai vyks už Vatikano sienų. Manoma, kad jie truks apie 10 metų, nors juos vykdys apie šimtas asmenų. Tai labai brangus projektas, kuris tapo įmanomu tik su fondų parama. Vienas iš jų – „Enzo Hruby fundacija“, įsteigta Hruby šeimos, kuriai priklauso garsi apsaugos ir elektroninio saugumo įmonė.

Turint galvoje skenuojamų manuskriptų retumą ir brangumą, Hruby fundacija įrengė apsaugos ir stebėjimo sistemas pastate, kuriame bus vykdomi darbai, nedidelį bunkerį, kuriame bus laikomi manuskriptai. Beje, ta pati fundacija pasirūpino Turino drobulės apsauga, kai ši buvo paskutinį kartą išstatyta 2010 metais. Kitas didelis skaitmeninimo projekto mecenatas yra Heidelbergo universitetas.

*

Vatikano bibliotekoje saugomi išskirtinės vertės dokumentai graikų, koptų, arabų, persų, hebrajų kalbomis. Vieni manuskriptai yra pamatiniai krikščionybės dokumentai, kaip kad garsusis „Codex vaticanus“. Tai vienas iš seniausių, IV amžiumi datuojamas kodeksas, kuriame graikų kalba perrašyta visa Biblija, Naujasis ir Senasis Testamentai, nors amžiams bėgant pasimetė ar buvo išplėšti keletas kodekso lapų. Vatikano Kodeksas buvo vienas iš pagrindinių dokumentų rengiant kritinį Naujojo Testamento leidimą graikų kalba, pripažįstamą tiek katalikų, tiek protestantų, tiek ortodoksų. Šis kritinis leidimas naudojamas visuose šiuolaikiniuose Šventojo Rašto vertimuose. Tokio bendro leidimo prireikė, nes per amžius perrašinėjimų atsirado kelios biblinių rankraščių grupės, kurios tarpusavyje šiek tiek skiriasi.

Vatikano Bibliotekoje taip pat saugomi manuskriptai, kurie reikšmingi visai Vakarų kultūrai, kaip antai seniausi žinomi romėnų poetų ir rašytojų Virgilijaus bei Terencijaus veikalai, nekalbant apie vėlesnių laikų autorių, eruditų, mokslininkų, menininkų, filosofų darbus. Galbūt dar ir šiandien kam nors būtų naudinga perskaityti XIII amžiaus imperatoriaus Frydricho II veikalą apie „Medžioklės su paukščiais meną“, kuris, papuoštas nuostabiomis miniatiūromis, taip pat saugojamas Vatikano bibliotekoje. (rk)