Popiežius aukojo Mišias už mirusius kardinolus ir vyskupus

Trečiadienio, Vėlinių dienos vakarą, kaip kasmet, popiežius Benediktas XVI meldėsi prie savo pirmtakų kapų Šv. Petro bazilikos kriptoje. Vatikano bazilikoje ir jos kriptoje palaidoti 148 iš 264 popiežių, nuo apaštalo šv. Petro iki palaimintojo Jono Pauliaus II.

Ketvirtadienio rytą Šventasis Tėvas vadovavo tradicinėms Mišios už kardinolus ir vyskupus, visame pasaulyje mirusius per pastaruosius vienerius metus nuo praėjusių metų Vėlinių. Per šiuo metus mirė šimtas trisdešimt vyskupų, tarp jų aštuoni kardinolai: ispanas jėzuitas Urbano Navarrete, buvęs Neapolio arkivyskupas Michele Giordano, Indijos sirų malabarų Didysis arkivyskupas Varkey Vithayathil, buvęs Turino arkivyskupas Giovanni Saldarini, buvęs Valensijos arkivyskupas Agustín García-Gasco Vicente, Berlyno arkivyskupas Georg Maximilian Sterzinsky, buvęs Minsko ir Mogiliavo arkivyskupas Kazimierz Świątek, buvęs Šv. Petro bazilikos arkikunigas Virgilio Noè, buvęs Toronto arkivyskupas Aloysius Matthew Ambrozic, o taip pat ilgametis Popiežiškosios visuomenės informavimo priemonių tarybos pirmininkas Andrzej Maria Deskur.

Tarp šiuo laikotarpiu mirusių vyskupų buvo ir lietuvių kilmės Šventojo Sosto diplomatas arkivyskupas Joną Bulaitis, kuris, eidamas 78-uosius metus, mirė pernai Kalėdų dienų, gruodžio 25-ąją, Romoje.

Popiežius Benediktas XVI homilijoje komentavo Mišių Evangelijoje skambėjusius Kristaus žodžius: „Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas, ir jie nužudys jį, bet nužudytas jis po trijų dienų prisikels“ (Mk 9,31).

Evangelistas priduria, jog „mokiniai nesuprato tų žodžių, bet nedrįso jį klausti“ (32). Taip pat ir mes, - sakė Šventasis Tėvas, - mirties akivaizdoje mąstome ir jaučiame tai, ką mums savaime diktuoja mūsų žmogiška prigimtis, bijome ir abejojame. Tuo pat metu mus guodžia viltis ir stiprina tikėjimas. O jei tik pabandome įsimąstyti į Dievo planus, negalime nenustebti. Dievas mus tiesiog stulbina. Jis nori būti mums toks artimas, kad jo nė mirti nesulaiko. Jis pats nužengė į mirties bedugnę ir dvi dienas išbuvo kape. Kristus įsikūnijo mūsų mirtingame kūne, kad jį perkeistų savo dieviškąja galia. Mirties begalybę užpildė meilės begalybė. Šita begalinė Dievo meilė yra mūsų krikščioniškos vilties pagrindas. Kristus savo priskėlimu nugalėjo mirtį. Ji jam jau nebeturi galios. Tad ir mes, kurie krikštu susivienijome su Kristumi, tikime, kad mirdami vienybėje su Kristumi, su juo ir kelsimės naujam gyvenimui, - kalbėjo Popiežius Mišių homilijoje.