Pristatytas Vatikano bibliotekoje atrastas Spinozos veikalo rankraštis

Nepaisant daugelio metų tyrinėjimų, Vatikano bibliotekos turtai toli gražu nėra išsemti, kas keletą metų juose atrandama naujų įdomių dokumentų. Paskutinis iš jų – garsaus filosofo Spinozos veikalo „Etika“ rankraštis. Šio veikalo tekstas buvo žinomas iš vėlesnių leidimų, tačiau Vatikano bibliotekoje atrastas manuskriptas yra senesnis už juos visus ir vienintelis žinomas. Vos prieš kelias dienas, spalio 18-ąją, Romoje buvo pristatyta manuskripto ir jo atradimo istorija. Rankraštis buvo perrašytas Spinozos raštininko Pieterio van Gento ranka 1675 metais. Į Romą jį atvežė liuteronų fizikas ir matematikas, Spinozos mokinys Ehrenfried Walther von Tschirnhaus. Čia jis atiteko kitam Spinozos bičiuliui, danų kilmės medikui, gamtininkui ir teologui Nielsui Stensenui. 1677 Stensenas šį rankraštį atidavė „Sanctum Officium“ kongregacijai, kuri, nusprendusi, jog Spinozos idėjos kelia pavojų tikėjimui, įrašė jo veikalą į tuometinį draudžiamų knygų sąrašą. Nepaisant draudimo, būtent kongregacijos archyvuose rankraštis buvo išsaugotas iki 1922 metų, kada, su kitais dokumentais, buvo perkeltas į Vatikano biblioteką.

Biblioteka jau tuomet buvo atvira istorikams, nepriklausomai nuo jų pažiūrų. Kodėl prireikė tiek laiko Spinozos rankraščiui atrasti? Tai spalio 19 dienos Šventojo Sosto dienraštyje „l’Osservatore Romano“ paaiškina Vatikano bibliotekos manuskriptų departamento direktorius Paolo Vian. Pasak jo, rankraštis tikrai nebuvo paslėptas, nors jam teko sutikti tyrinėtojų, kurie visai rimtai manė, kad Vatikano bibliotekoje slepiama daug kas: nuo senovinės erotinės literatūros lobių iki Poncijaus Piloto laiško apie Jėzų Kristų imperatoriui Tiberijui originalo.

Iš tiesų rankraštį galėjo atrasti bet kuris iš tūkstančių istorikų, per pastaruosius dešimtmečius apsilankiusių Vatikano bibliotekoje. Jis buvo padėtas toje pat vietoje. Tačiau suradimo sąlyga buvo ta, kad istorikas sugebės atpažinti koks tai dokumentas, sugebės protingai interpretuoti turimus duomenis. Lengva surasti dokumentą, kai jis jau aprašytas ir sukataloguotas. Tačiau iki tol neretai tenka kruopščiai ir ilgai perversti ar peržiūrėti tūkstančius lapų. Didelė Bibliotekos dalis dar nėra kataloguota. Tad nors manuskriptų skaitmeninimas atvers daug nuostabių galimybių, bus galima akimirksniu per paieškos sistemą atrasti tai, ko reikia, tačiau tai bus įmanoma tik po atkaklaus istorikų triūso atpažįstant ir aprašant dokumentus. Tik tada Vatikano biblioteka iš tikro atskleis visas savo paslaptis.

Tarp kitų nesenų įdomių radybų Vatikano bibliotekoje galima paminėti Tommaso Campanella kritinio veikalo apie „Ateizmą“ rankraštį, kaip manyta iki tol, neišlikusį iki mūsų dienų. Muzikos istorikams įdomus XVI amžiaus polifoninės muzikos kodeksas. Graikų antikinės komedijos ir dramaturgijos gerbėjams įdomi žinia buvo apie iki tol nežinotos Menandro komedijos atradimą. Pastarasis gerai iliustruoja, ką Vatikano bibliotekos pareigūnas Vian turėjo galvoje kalbėdamas apie „protingą interpretaciją“, kurią šiuo atveju parodė italų istorikas Francesco d’Aiuto, sugebėjęs IX amžiaus pergamentiniame kodekse už teksto sirų kalba atpažinti graikiško teksto likučius. (rk)