Keli komentarai po maldos už taiką susitikimo Asyžiuje

„Niekad daugiau karo, niekad daugiau prievartos, niekad daugiau terorizmo“ – šiais žodžiais Benediktas XVI maldos už taiką susitikime pakartojo tai, ką Jungtinių Tautų Organizacijos asamblėjoje 1965 metais su didele jėga sakė jo pirmtakas, popiežius Paulius VI, vedamajame Šventojo Sosto dienraščio „l’Osservatore Romano“ straipsnyje primena šio dienraščio redaktorius Giovanni Vian.

Pamokslavimas už taiką, ryškus viso XX amžiaus šv. Petro įpėdinių veikime ne tik dar kartą patvirtintas, bet ir sustiprintas, rašo redaktorius, pridurdamas, jog iniciatyvoje dalyvavusių didelis dalyvių skaičius tai patvirtina. Neperdedant galima pasakyti, kad netrūko nei vieno didesnės krikščionių konfesijos atstovo, kitų pasaulio religijų delegatų.

Jokia nereikalinga retorika neapsunkino susitikimo dalyvių. Paprastais, bet esminiais žodžiais ir simboliais išreikštas bendras visų taikos troškimas.

Po susitikimo Kenterberio arkivyskupas, anglikonų dvasinis lyderis Rowan Williams Vatikano Radijui sakė, kad susitikimo atmosfera buvo paprasčiausiai džiaugsminga. Ir tai puikiai iliustruoja Asyžiaus susitikimo klimatą: sielos buvo pakylėtos, paliestos šviesos ir laisvės.

Komentuodamas Benedikto XVI kalbą, arkivyskupas Williams sakėsi, kad jis, kaip ir daug kitų Asyžiaus susitikimo dalyvių, sutinka su popiežiaus mintimis apie dvigubą grėsme taikai: viena vertus, iš religinio terorizmo, kita vertus, iš Dievo neigimo pusės. Religinis terorizmas iškraipo Dievo atvaizdą, tuo pačiu religiją padarydamas tuščia. Bet ir Dievo neigimas kuria grėsmingą sekuliarią antireligiją, kurios žiaurumą išbandė praėjęs amžius.

Šio maldos už taiką susitikimo naujovė buvo netikinčiųjų dalyvavimas, tarp kurių, ko gero, labiausiai žinomas Julijos Kristevos, bulgarų kilmės prancūzų intelektualės vardas. Netikintieji buvo pakviesti Benedikto XVI troškimu, nes jie taip pat yra taikos ir tiesos piligrimai.

Tiesa, kaip vėliau buvo patikslinta Šventojo Tėvo kalboje, kalbama apie tuos netikinčius, kurie nėra kategoriški polemikai, kurie yra atviri diskusijai, kurie įsiklauso į religingų žmonių patirtį. Tačiau taip pat kviečia įsiklausyti į jų. Tokie netikintieji, pasak Benedikto XVI, yra iššūkis tiek kategoriškiems ateistams, tiek tikintiems.

Vatikano radijui Kristeva sakė mananti, jog yra būtinas Apšvietos humanizmo ir krikščioniško humanizmo dialogas. Reikia baigti karus tarp tikinčių ir netikinčių, ir, išlaikant savo skirtumus, statyti suvokimo tiltus. O tai įmanoma tik per susitikimus, tik per dialogą.

Kalbant apie tarptautinės žiniasklaidos reakcijas, susitikimas Asyžiuje sulaukė daug dėmesio, tačiau vis dėlto su apgailestavimu galima pasakyti, kad nepakankamai ir kartais paviršutiniškai. Jei tarptautinė žiniasklaida neretai koncentruoja savo dėmesį į konfliktualumą, tame tarpe ir religinį, tai šį kartą buvo puiki proga išvysti visai kitokį religijų veidą, visai kitokį religijų atstovų susitikimą, kurio pagrindinė žinia buvo taikos ir santarvės troškimas, rimtas įsipareigojimas taikai. Kita vertus, galbūt reikia daugiau laiko aprėpti daugybės susitikimo dalyvių mintis, tad žinių dar galima tikėtis ir vėliau.

Krikščioniškoje žiniasklaidoje informacijos, interviu, apžvalginių ir analitinių straipsnių netrūko. Galima pasidžiaugti, kad maldos už taiką iniciatyva neapsiribojo Asyžiumi. Apie 120 katalikiškų diecezijų 53 valstybėse, visuose kontinentuose, surengė didesnius ar mažesnius ekumeninius ar tarpreliginius maldos už taiką susitikimus.

Kaip jau ne kartą yra pastebėta, dvasiniams vaisiams subręsti dienos ar dviejų nepakanka. Tad ir Asyžiaus susitikimo vaisiai taipogi ilgą laiką nepastebimai bręs, galbūt tik po kelerių metų juos bus galima raškyti. Svarbu religijų lyderių dialogo ir susitikimo patirtį paversti bendruomenių dialogo patirtimi, ypač ten, kur įsisenėjusi priešprieša. Su tokia intencija, pasakojo žinių agentūrai „Fides“ Pakistano specialusis tarėjas mažumų reikalams Paul Bhatti, 2012 metų pradžioje jo šalyje bus surengtas didelis tarpreliginis susitikimas. Pakistano politikas vylėsi, kad susitikimo klimatas bus panašus į „Asyžiaus dvasią“. (rk)