Trečiadienį, dieną prieš Asyžiaus susitikimą, Šventasis Tėvas Romoje vadovavo maldai
už taiką ir teisingumą pasaulyje
Trečiadienio rytą, kaip įprasta, popiežius Benediktas XVI susitiko su maldininkais
iš viso pasaulio, tačiau tai buvo ne tradicinė bendroji audiencija, bet Šventojo Tėvo
vadovaujama Žodžio liturgija besiruošiant Mąstymų, dialogo ir maldos už taiką ir teisingumą
pasaulyje dienai Asyžiuje, ketvirtadienį. Trečiadienį kartu su Popiežiumi meldėsi
romiečiai, su Romos vyskupijai Popiežiaus vardu vadovaujančiu kardinolu vikaru Agostino
Vallini, bei gausūs maldininkai iš daugelio pasaulio šalių.
Homiliją Šventasis
Tėvas pradėjo primindamas Žodžio Liturgijoje skambėjusią pranašo Zacharijo knygos
ištrauką, kalbančią apie teisingą ir nuolankų karalių, kuris atjoja ne ant žirgo,
bet ant asilo, kuris nevadovauja galingai kariuomenei, bet atkeliavęs ketina sulaužyti
kovinius lankus ir paskelbti taiką visoms tautoms.
Kas gi yra šis karalius,
apie kurį kalba pranašas Zacharijas? Akimirkai grįžkime į Betliejų ir dar kartą paklausykime
ką Angelas sako piemenims, - kalbėjo popiežius Benediktas. Angelas skelbia, kad Betliejuje
gimęs kūdikis yra visos tautos džiaugsmas, o dangaus kareivija gieda: Garbė Dievui
aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems geros valios žmonėms. To kūdikio gimimas
žada taiką visą pasauliui. Akimirkai grįžkime taip pat į paskutines Jėzaus žemiškojo
gyvenimo valandas kai jis, džiūgaujančios minios sutinkamas, įžengia į Jeruzalės miestą.
Po Jėzaus kančios ir prisikėlimo jo mokiniai atsiminė pranašo Zacharijo žodžius. Jėzus
yra vargšų karalius, varguolis tarp Dievo mylimų varguolių. Jo galia tai ne žirgai
ir karo vežimai, bet Dievo meilė ir gerumas. Jis išvartys kovos vežimus ir išbaidys
ristūnus, jis sulaužys kovinius lankus. Jis ant kryžiaus sutaikins pasaulį, nuties
tiltus, jungiančius dangų su žeme ir žmones vienus su kitais. Kryžius yra naujasis
taikos lankas, yra susitaikinimo, atleidimo, supratimo ir meilės ženklas, meilės galingesnės
už smurtą, priespaudą ir mirtį. Blogis nugalimas gerumu ir meile, - kalbėjo popiežius
Benediktas.
Ši nauja taikos karalystė, kurios valdovas yra Kristus, siekia
iki žemės pakraščių. Ji nesiriboja teritorijomis ir valstybėmis, bet yra visas pasaulis.
Jos neriboja kalbos, rasės ar kultūros. Ši karalystė yra vienybės ir bendrystės karalystė.
Šios karalystės įsiviešpatavimo pažadas pildosi pasauliniame eucharistinių bendruomenių
tinkle. Tai didžiulė mozaika susidedanti iš mažųjų „taikos salų“, iš kurių į visą
pasaulį plinta „taikos karalystė“. Visur, kiekvienoje kultūroje, didžiuosiuose miestuose
ir rūmuose, mažuose kaimuose ir varganose trobelėse, katedrose ir koplyčiose Kristus
yra kartu su žmonėmis. Būdamas su jais vienas kūnas, jis įveikia susiskaldymus, nesusipratimus
ir nuoskaudas. Viešpats ateina pas mus Eucharistijoje ir išvaduoja mus iš egoizmo,
paverčia mus vienu kūnu, viena taikos karalyste susiskaldžiusiame pasaulyje.
Kaip
mes galime prisidėti prie šitos karalystės kūrimo? Kristus savo mokiniams ir mums
paliko įsakymą: Eikite į visą pasaulį ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones.
Jis mus siunčia į pasaulį, siunčia kaip avis tarp vilkų, bet kartu ir pažada būti
su mumis iki laikų pabaigos. Popiežius čia priminė vieną Jono Auksaburnio homiliją:
jei būsime kaip avinėliai, laimėsime, net jei mus suptų plėšrių vilkų gausybė. Bet
jei ir mes patys tapsime vilkais, būsime nugalėti, nes piemuo neateis mums į pagalbą.
Krikščionys negali būti vilkai tarp vilkų. Ne jėga ir smurtu kuriama Kristaus karalystė,
bet savęs aukojimu, meile visiems žmonėms, net ir priešams. Jėzaus pasaulį nugalėjo
ne ginklais, bet kryžiaus galia.
Brangieji broliai ir seserys, - sakė popiežius
baigdamas homiliją, - prašykime Dievą taikos dovanos ir melskime jį, kad jis mus padarytų
savosios taikos įrankiais dabartiniame neapykantos, susiskaldymo, egoizmo ir karų
draskomame pasaulyje. Prašykime, kad rytojaus susitikimas Asyžiuje padėtų žmonėms
susiklabėti, kad būtų tarsi šviesos spindulys sugebantis prasiskverbti į žmonių protus
ir širdis, kad nuoskaudos užleistų vietą atleidimui, susiskaldymas susitaikinimui,
neapykanta meilei, smurtas švelnumui, kad pasaulyje įsiviešpatautų taika.