Kartu su Angolos vyskupais į Romą atvyko ir tai pačiai vyskupų konferencijai priklausantis
San Tomė ir Prinsipė vyskupas, vadovaujantis visą mažosios valstybės teritoriją apimančiai
vyskupijai.
Angola, didelė Afrikos valstybė, užimant 1,2 milijono kvadratinių
kilometrų plotą (dvidešimt kartų didesnė už Lietuvą) gyventojų turi palyginti nedaug
– apie 16 milijonų. Maždaug 55 % yra katalikai, apie 15 % priklauso protestantiškoms
bendruomenės, 28 % praktikuoja tradicines pagoniškas religijas. Yra ir musulmonų,
tačiau visoms jų bendruomenės priklausančių narių skaičius nesiekia 100 tūkstančių.
Tuo tarpu mažosios Atlanto vandenyno salų valstybės San Tomė ir Prinsipė bendras plotas
tik apie tūkstantį kvadratinių kilometrų, o gyventojų skaičius tik 160 tūkstančių.
Čia katalikai sudaro ženklesnę daugumą – apie 72 %.
Abi šios valstybės iki
dvidešimtojo amžiaus antros pusės buvo Portugalijos kolonijos. Labai sudėtinga ir
kruvina buvo Angolos dekolonizacija ir po jos beveik tris dešimtmečius trukęs pilietinis
karas. Nuo 1975 iki 2002 metų vykusiame kare žuvo nuo 0,5 iki 1,5 milijono žmonių.
Krikščionybę
į abi šias valstybes atnešė portugalai misionieriai šešioliktajame amžiuje. Jau tuo
metu buvo įkurtos ir pirmosios vyskupijos, tačiau savarankiškos bažnytinės provincijos
Angoloje buvo įkurtos tik prieš kelis dešimtmečius. Šiandien Angoloje yra 5 arkivyskupijos
ir 14 vyskupijų, o vienintelė San Tomė ir Prinsipė vyskupija tiesiogiai pavaldi Šventajam
Sostui.