Spalio 23 d. (sekmadienį) Žagarės šv. apašt. Petro ir Povilo parapijoje švęstos Vilniaus
vyskupo Julijono Steponavičiaus 100-osios gimimo metinės.
Julijonas Steponavičius
– vienas žymiausių okupuotos Lietuvos Bažnyčios veikėjų, rašytiniuose šaltiniuose
vadinamas Dvasios milžinu, Tikėjimo uola, lietuvybės puoselėtoju. Gimė 1911 m. 1936
m. įšventintas kunigu, 1955 m. – vyskupu, 1961 m. už atsisakymą vykdyti valdžios reikalavimus,
t.y. uždrausti kunigams katekizuoti vaikus, rengti rekolekcijas, kviesti į atlaidus,
lankyti parapijiečius, vaikams dalyvauti liturginėse apeigose, ištremiamas į Žagarę.
Į Vilnių sugrįžo tik 1988 metų pabaigoje, grąžinus Vilniaus arkivyskupijos Apaštalinio
administratoriaus pareigas. 1989 m. vasario 5-ąją arkivyskupas Julijonas Steponavičius
atšventino Vilniaus arkikatedrą. Mirė 1991 m. Istorikė Nijolė Jurkauskienė rašo: „Arkivyskupas,
išsižadėjęs savęs, dėjosi ant pečių savo Kryžių ir ėjo su juo per gyvenimą aštuoniasdešimt
metų, dalydamas save broliams vyskupams, kunigams, tikintiesiems, skaidrindamas niūrią
Lietuvos kasdienybę“.
Kartu su 100-osimis gimimo metinėmis Žagarėje minėti
75-eri metai nuo vyskupo Julijono Steponavičiaus kunigystės šventimų, 50 metų nuo
ištrėmimo į Žagarę ir 20 metų nuo mirties.
Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis
Žagarės bažnyčioje. Aukojo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Kauno arkivyskupas
Sigitas Tamkevičius, Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ ir Kaišiadorių vyskupas Juozas
Matulaitis.
Prisiminta, jog Telšių vyskupas Jonas Boruta SJ bei iškilmėse
dalyvavę jėzuitai kun. Kazimieras Ambrasas SJ ir kun. Ladislovas Baliūnas SJ kunigystės
šventimus priėmė iš arkivyskupo J. Steponavičiaus rankų sovietmečiu pabaigę pogrindžio
kunigų seminariją. Šv. Mišių metu giedojo Vilniaus arkikatedros choras SCHOLA
GREGORIANA VILNENSIS, Panevėžio šv. apaš. Petro ir Povilo bažnyčios choras VOX LAETITIAE,
Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios grigališkojo choralo studija.
Pamokslą
Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ siejo su Sekmadienio Evangelijos
skaitiniu, primenančiu Dievo Meilės įsakymą. Julijono Steponavičiaus vyskupavimo metai
buvo Meilės Dievui ir žmonėms egzaminas. “Vyskupas žinojo, kuo rizikuoja atsisakydamas
vykdyti sovietinės valdžios nurodymus, bet pasielgė taip, kaip reikalavo sąžinė”,
- sakė Kauno arkivyskupas. Jo Ekscelencija aiškino, jog “Per ilgus metus ištremtieji
vyskupai: Julijonas Steponavičius Žagarėje ir Vincentas Sladkevičius Nemunėlio Radviliškyje
buvo nenugalėtos Bažnyčios ir Lietuvos simboliai ir vėliavos”, prisiminė, kaip važiuodavo
pas šiuos dvasios milžinus semtis stiprybės ir klausti patarimo. Tremties laikus bei
iškęstą neteisybę arkivyskupas pavadino „meilės kaina“. Būti pasiruošus mokėti šią
kainą buvo svarbu tada, lygiai taip pat reikalinga ir šiandien.
Po šv. Mišių
bažnyčios šventoriuje palaimintas Vyskupo Julijono Steponavičiaus apaštalavimui Žagarėje
atminti skirtas akmeninio Rūpintojėlio koplytstulpis. Antrasis, rašytinis, paminklas
– minėjimo dieną pasirodžiusi Žagarės klebono kun. Mariaus Dyglio parengta knyga:
„XX a. Lietuvos Katalikų Bažnyčios kelio simbolis – Vilniaus arkivyskupas Julijonas
Steponavičius 1911 – 1991 m.”
Popietę minėjimas tęsėsi Žagarės kultūros centre.
Pristatyta Meninė kompozicija ir dokumentinė filmuota medžiaga. Uždegtos žvakutės
prie namo, kuriame 28 metus gyveno Vilniaus vyskupas, simboliškai paleisti į dangų
balandžiai.
Dėkodamas visiems, padėjusiems surengti šventę, Žagarės klebonas
Marius Dyglys sakė, jog vyskupo Julijono meilė niekur nedingusi, pasilikusi Žagarėje
ir po 20-ties metų. Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio pastebėjimu šventė atskleidusi,
kad nedingusi ir žmonių meilė jam. Visa Žagarės bendruomenė: parapija, mokyklos, kultūros
centras, seniūnija, liaudiškos muzikos kapela, pavieniai žmonės susibūrė, norėdami
pagerbti buvusį Žagarės tremtinį. Minėjimas tapo viso Žagarės miestelio švente, liudijančia,
jog čia vyskupo atminimas tebėra gyvas, jog prisimenamas su pagarba ir dėkingumu.
“Valdžios atsiųstas tremtinys – geriausia dovana Žagarei”, - rašyta 2006 m. lapkričio
mėn. 11 d. “Sidabrės” laikraštyje.