Spalio 15 dieną Romoje rengiamas susitikimas apie naująjį evangelizavimą

Paskelbta susitikimo apie naująjį evangelizavimą Vatikane programa. Susitikimas prasidės spalio 15 dienos, šeštadienio, ryte , jį pradės Popiežiškosios naujojo evangelizavimo tarybos pirmininkas arkivyskupas Rino Fisichella su pranešimu apie naujojo evangelizavimo sritis. Po pranešimo vyks diskusija.

Popietinėje programoje kalbės „naujojo evangelizavimo liudytojai“. Pirmiausia motina Veronika Berzosa, Ispanijoje įkūrusi naują vienuolinę moterų bendruomenę „Iesu Communio“, patyrusią malonę sulaukti tikro pašaukimų sprogimo per pastaruosius keliolika metų. Motina Veronika kalbės apie dvasingumą ir vidinį gyvenimą.

„Vakarai ir jų klausimai Jėzui Kristui“ yra tema, kurią aptars garsus italų žurnalistas, apžvalgininkas ir rašytojas Vittorio Messori. Kitas italas, astrofizikas Marco Bersanelli kalbės apie mokslo ir tikėjimo dialogą. Vyskupas iš Kolumbijos Fabio Suescun Mutis nagrinės naujojo evangelizavimo patirtis Lotynų Amerikoje.

Vakare visi susitikimo dalyviai turės galimybę pasiklausyti tenoro Andrea Bocelli atliekamų kūrinių, vėliau, prisijungus ir Benediktui XVI, bus pristatytos visos dienos darbo išvados. Sekmadienio ryte susitikimo dalyviai dalyvaus Šventosiose Mišiose, kurias šv. Petro bazilikoje aukos popiežius.

Arkivyskupas Fisichella Vatikano Radijui plačiau pristatė susitikimą. Pasak jo, tarp susitikimo tikslų yra naujojo evangelizavimo vykdytojų įvairiose bažnytinio gyvenimo srityse asmeniškas pristatymas popiežiui.

Apie savo ketinimus dalyvauti susitikime jau yra patvirtinę apie 30 vyskupų konferencijų delegatai, įvairūs senų ir naujų bažnytinių judėjimų nariai. Programoje siekta sujungti įvairius momentus: darbo, šventės, maldos. Tądien daug grupių išeis į Romos miesto ir bažnyčių aikštes skelbti Evangelijos.

Šeštadienio susitikime, - sakė arkivyskupas Fisichella, - bus žvelgiama ir į 2012 metų spalio mėnesį, už metų, vyksiantį Vyskupų Sinodą apie naująjį evangelizavimą. Popiežiškoji naujojo evangelizavimo taryba, jos susitikimai yra skirti padėti ganytojams iš viso pasaulio geriau pasiruošti Sinodui.

Kita vertus, naujasis evangelizavimas, kitaip tariant, visada Bažnyčios pareiga esantis Evangelijos skelbimas šiuolaikiniame periode, atsižvelgiant į dabartines konkrečias istorines ir kultūrines aplinkybes pasaulyje ir ypač senos tradicijos krikščioniškuose kraštuose, neprasidėjo praėjusiais metais, Benediktui XVI įsteigus Popiežiškąją naujojo evangelizavimo tarybą. Kai kurios bendruomenės, vyskupijos naujojo evangelizavimo iniciatyvas vykdo jau daug metų. Galima sakyti, kad popiežius Jonas Paulius II per savo 27-erius pontifikato metus visais įmanomais būdais „provokavo“ šį evangelizavimą.

Tad Popiežiškosios naujojo evangelizavimo tarybos užduotis yra surinkti, organiškai apibendrinti jau Bažnyčios gyvenime esančias patirtis bei iniciatyvas, toliau jas remti, tampant reikšmingu atsparos tašku visai Bažnyčiai.

Arkivyskupas Fisichella taip pat išvardijo tas sritis, į kurias turi būti orientuotas naujasis evangelizavimas. Pirmiausia tai šeima, visų didžiųjų socialinių, teisinių, ekonominių pokyčių „sankryža“. Kaip ir kur šiandien, kai šeima neretai laikoma jau viršytu ir visuomenei nebebūtinu institutu, Bažnyčia gali ginti jos vertę, savo antropologinę viziją.

Kita sritis yra kultūra, kuri ypač Vakaruose yra persmelkta sekuliarizacijos. Pastaroji yra daugiasluoksnė. Viena vertus, tai teigiamas suvokimas apie asmens autonomiją ir laisvę pasaulio atžvilgiu, tiesa, dažnai su rizika, kad autonomija virs paprastu egoizmu. Tad kaip sekuliarizacijos kontekste, tame tarpe ir jo paveiktiems krikščionims parodyti religinės, transcendentinės dimensijos svarbą, kaip perduoti krikščionybės, kaip bendruomeninės ir institucinės religijos patirtį? Su tuo susijusi ir liturgija, kuri yra būdas krikščionių bendruomenei švęsti savo tikėjimo slėpinius, kuri nusako jų tapatybę.

Dar kitas naujojo evangelizavimo laukas yra komunikacijos pasaulis, be abejo, vienas iš svarbiausių veiksnių dabartiniuose pasaulio pokyčiuose. Ir vėl, komunikacija savaime yra pozityvi, dalijimasis žinojimu yra geras reiškinys. Tačiau tuo pat metu gali lemti efemeriškos kultūros įsivyravimą, stiprinti jau minėtą egocentrizmą, silpninti mąstymo vertę.

Šie ir kiti veiksniai, tuo pat metu naujojo evangelizavimo laukai yra tarpusavyje susiję. Iš vienos pusės iškelia specifinių uždavinių, kita vertus susiriša į vieningą įsipareigojimų visumą, kuri giliai liečia krikščionių ir jų bendruomenių gyvenimą. (rk)