Popiežius Benediktas XVI: Teisingumas be dosnumo neįmanomas

Šeštadienio rytą popiežius Benediktas XVI audiencijoje priėmė fundacijos „Centesimus Annus-Pro Pontifice“ surengto studijų seminaro dalyvius, apie 300 asmenų. Dviejų dienų seminaras apie šeimų ir įmonių santykius buvo surengtas paminėti 120-ąsias popiežiaus Leono XIII enciklikos „Rerum Novarum“ paskelbimo metines. Be kita ko, šiais metais sukanka 20 metų nuo palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II enciklikos „Centesimus annus“ ir 30 metų nuo apaštališkojo paraginimo „Familiaris consortio“ dėl krikščioniškos šeimos uždavinių šiuolaikiniame pasaulyje.

Audiencijoje popiežius Benediktas XVI kalbėjo, kad per 120 Bažnyčios socialinės doktrinos vystymosi metų pasaulyje įvyko labai daug pokyčių, kurių popiežius Leonas XIII net negalėjo įsivaizduoti. Tačiau Šventasis Tėvas pabrėžė, kad besikeičiant išorinėms sąlygoms, liko nepakitęs socialinio Magisteriumo palikimas, kuris visada gina žmogaus asmenį ir šeimą konkrečiame kontekste, tiek gyvenime, tiek ekonomikoje.

Vatikano II Susirinkimas šeimą įvardino kaip namų Bažnyčią, „neliečiamą šventovę“, kurioje bręsta asmens jausmai, solidarumas ir dvasingumas. Net ir ekonomika privalo atsižvelgti į pirminės visuomenės ląstelės interesus ir apsaugą. Net paties žodžio „ekonomika“ etimologinė reikšmė turi nuorodą į šeimos svarbą: „oikia“ ir „nomos“, įstatymas ir namai.

Tuo tarpu palaimintasis popiežius Jonas Paulius II savo apaštališkame paraginime „Familiaris consortio“ nurodė keturis šeimos uždavinius: asmenų bendruomenės kūrimas, tarnavimas gyvybei, dalyvavimas visuomenės vystymesi, dalyvavimas Bažnyčios gyvenime ir jos pasiuntinybėje. Visų uždavinių pagrindas yra meilė, kurios moko būtent šeima. Šeimoje išmokstame teisingo elgesio, paremto meile, dosnumu, solidarumu ir atsakomybe vieni už kitus visuomenėje ir ekonomikos sferose. Šioje perspektyvoje šeima tampa veikliu subjektu, galinčiu ekonomikos pasauliui priminti „žmogišką veidą“. Šeima ir darbas yra svarbiausios žmogaus, dalyvaujančio Dievo kūrimo plane, pašaukimo įgyvendinimo vietos.

Audiencijos dalyvių dėmesį Popiežius atkreipė į tai, kad šiandien išgyvename šeimos krizę, kurią lydi darbo ir ekonomikos krizės. Todėl yra reikalinga nauja šeimos ir darbo darni sintezė, o Bažnyčios socialinė doktrina gali prisidėti savo brangiu įnašu. Meilės, dosnumo ir dovanos logikos pagrįstas šeimos modelis turi būti išplėstas iki universalios dimensijos. Visuomenėje nepakanka vien tik duoti, kad turėtum, nepakanka duoti iš pareigos. Norint įgyvendinti tikrą teisingumą, pirmiausia yra reikalingas dosnumas ir solidarumas. Reikia peržengti ekvivalentinių mainų ir savitikslio pelno logiką. Įstatymais neįmanoma reguliuoti dosnumo, tačiau rinkoje ir politikoje yra reikalingi žmonės, kurie yra atviri tarpusavio dosnumui.

Galiausiai Popiežius pažymėjo, kad surasti krizės įveikimo kelius nėra Bažnyčios užduotis. Tačiau visi krikščionys įpareigoti smerkti blogį, liudyti ir išlaikyti gyvas žmogaus orumo vertybes, įgyvendinti bendrąjį gėrį skatinančias solidarumo formas taip, kad žmonija vis daugiau panašėtų į Dievo šeimą. (kl)