Benediktas XVI: Pasauliui reikia žmonių, kurie kalbėtųsi su Dievu, idant galėtų kalbėti apie Dievą.

Šeštadienio popietę Vatikano audiencijų salėje įvyko pirmasis tarptautinis naujųjų evangelizuotojų susitikimas, kuriame dalyvavo kelios dešimtys episkopatų delegacijų ir įvairių bažnytinių sąjūdžių atstovai. Pasibaigus susitikimo programai, jo dalyvius pasveikino popiežius Benediktas XVI. Šventasis Tėvas kalboje aptarė kai kurias naujojo evangelizavimo aplinkybes ir uždavinius, kuriuos pavedė prieš metus įkurtai Popiežiškajai naujosios evangelizacijos tarybai.

Krikščioniškasis tikėjimas remiasi įsitikinimu, jog Dievo Žodis visuomet klesti ir auga kiekviename istorijos tarpsnyje. Tai tęsiasi ir dabartiniais laikais, nes Bažnyčia sudabartina Dievo Žodį ištikimu jo perdavimu, Sakramentų šventimu ir tikinčiųjų liudijimu. Todėl savo tikėjimo istorijoje išlaikome tęstinumą su pirmąja krikščionių bendruomene, nes gyvename tąja pačia gyvybės sula. Tačiau matome, jog dirva tam dažnai yra nepalanki. Mūsų laikų žmonės dažnai yra per daug išsiblaškę ir neatranda atsakymų į skaitlingus klausimus apie gyvenimo prasmę, tenkinasi gyventi vienoje dimensijoje, arba nuo esminių dalykų būna nukreipiami paviršutiniškos laimės vilionėmis, kurios laikinai patenkina, o paskui atveria kelią liūdesiui ir nusivylimui.

Tačiau nepaisant tokios nūdienos žmogaus kondicijos, Dievo Žodis vis vien toliau klesti ir auga. Kodėl? Šventasis Tėvas paminėjo tris pagrindinius motyvus. Pirmasis yra, kad Dievo Žodžio jėga nepriklauso pirmiausiai nuo mūsų veiksmų, priemonių ir būdo „daryti“, o nuo paties Dievo, kuris savo veikimo galią užslepia silpnumo ženklais, kuris yra rytmečio vėjo šlamesyje (1 Kar 19,12) ir apsireiškia ant Kryžiaus. Turim visuomet pasitikėti nuolankia Dievo Žodžio galia ir leisti Dievui veikti. Antroji priežastis yra ta, kad evangelinė sėkla, apie kurią pasakojama palyginime apie rauges, tebekrenta į gerąją žemę, kuri ją priima ir duoda vaisių. Naujieji evangelizuotojai yra dalis tos gerosios žemės, kuri leidžia Evangelijai augti, perkeisti savo ir kitų gyvenimus. Nors blogis pasaulyje yra triukšmingesnis, jame tebėra geros žemės. Trečioji priežastis, kalbėjo popiežius, yra ta, kad Evangelijos skelbimas jau tikrai pasiekė pasaulio pakraščius ir nepaisant indiferentiškumo, nesupratimo ir persekiojimų, dar daug žmonių drąsiai atveria savo širdis ir protus Kristui. Jie nesukelia triukšmo, o yra kaip garstyčios grūdeliai, kurie pavirsta medeliais, kaip raugas, kuris iškelia tešlą, kaip kviečių grūdas, kuris apmirdamas duoda gausių vaisių.

Šventasis Tėvas sakė, kad jo įkurta Popiežiškoji naujojo evangelizavimo taryba padės nustatyti tuos didžiuosius klausimus, kurie neduoda ramybės įvairiems nūdienos visuomenės ir kultūros sektoriams. Jai pavesta padėti Bažnyčiai vykdyti savo misiją kraštuose, kurie turi senas krikščioniškas šaknis, bet tapo indiferentiški, arba visiškai priešiški Dievo Žodžiui. Šiandienos pasauliui reikia žmonių, kurie skelbtų ir liudytų, jog tai Kristus, kuris išmoko gyvenimo meno, parodo tikrosios laimės kelią, nes jis pats yra gyvenimo kelias. Pasauliui reikia žmonių, kurie pirmiau už bet ką kitą patys nenusuka žvilgsnio nuo Jėzaus, Dievo Sūnaus. Norint skelbti Žodį, reikia būti pasinėrusiam į intensyvų ryšį su Dievu, gyventi intensyviu maldos gyvenimu. Pasauliui reikia žmonių, kurie kalbėtųsi su Dievu, idant galėtų kalbėti apie Dievą. Tik per Dievo būvimą suformuotus vyrus ir moteris Dievo Žodis tęs kelionę pasaulyje ir duos vaisių.

Brangūs bičiuliai, būti evangelizuotojais nėra privilegija, o įpareigojimas, kylantis iš tikėjimo. Todėl į klausimą, kuriuo Viešpats kreipiasi į krikščionis: „Ką siųsiu, kas eis už mane?“ atsakykite drąsiai pranašo žodžiais „Štai aš, Viešpaties, siųsk mane!“ (Is 6,8), kalbėjo popiežius Benediktas XVI pirmojo tarptautinio naujųjų evangelizuotojų susitikimo dalyviams. Sekmadienio rytą popiežius Benediktas susitikimo dalyviams aukos Šventąsias Mišias Vatikano bazilikoje. (sk)