Patriarchas Twal: popiežius Benediktas tėviškai rūpinasi Šventosios Žemės krikščionimis

Ketvirtadienį Šventasis Tėvas be kitų vyskupų ir bendradarbių audiencijoje priėmė Jeruzalės lotynų patriarchą Fouad Twal, kuris paskui Vatikano radijo klausytojams papasakojo apie šį susitikimą. Patriarchas perdavė popiežiaus išreikštą susirūpinimą dėl visų regiono tautų taikos ir gerovės bei pasisakė dėl „arabų pavasario“ krikščionims sukeltų lūkesčių.

Patriarchas visų prima dėkojo popiežiui už jo dėmesingumą Šventosios Žemės reikalams ir kad taip karštai rūpinasi viso Artimųjų rytų regiono taika. Pasak patriarcho, tai ryšku visuose popiežiaus Benedikto pasisakymuose, pavyzdžiui, prieš keletą dienų, kai bendrosios audiencijos metu užtarė Egipto krikščionis, taip pat dabar, kai jam suteiktoje audiencijoje paliudijo artumą su visa Bažnyčia Šventojoje Žemėje.

Popiežius tėviškai sielojasi dėl visų krikščionių ir visų regiono tautų taikos. Tačiau negalima sukurti taikos vienai tautai, o kitai ne. Visos turėtų galėti džiaugtis taika, priešingu atveju tęsis dabar esantis smurtas.

Popiežius girdi mūsų aimanavimus, žino, jog esame išsiilgę teisingumo, taikos ir normalesnio gyvenimo. Susitikime prisiminėme jo piligrimystę į Šventąją Žemę prieš dvejus metus, jos metu pasakytas kalbas, ypač paskutiniąją, kurią visi Šventojoje Žemėje gerai prisimena, - kalbėjo patriarchas. Popiežius Benediktas XVI tąsyk sakė, kad jį „kaip izraeliečių bičiulį ir kaip palestiniečių bičiulį labiausiai įskaudino tie momentai, kai matė žmones atskiriančius mūrus: reikia pradėti šiuos mūrus griauti vidiniu atsivertimu; pradėti turime kukliu, tačiau kilniu širdžių atsivertimu ir tikėkimės, kad vieną dieną šie mūrai išnyks“, pakartojo popiežiaus žodžius Jeruzalės patriarchas Twal.

Paprašytas pakomentuoti „arabų pavasario“ sukeltus lūkesčius bei dabar regione kilusius kai kurių krikščionių būgštavimus Patriarchas pirma pasidalijo palyginimu: „arabų pavasaris“ – tarsi šviesoforas. Jis pirmiau šviesdavo tik raudonai: niekas negalėdavo nei pajudėti iš vietos, nei prasitarti galėdavo. Dabar „žalia“: visi puola stačiomis galvomis, bet nežinom, kuo tas baigsis. Yra išorės veikėjų, kurie įsivelia ir dar gali sujaukti kilusius lūkesčius. Tačiau esu optimistas, sakė patriarchas, nesibaiminu, nes krikščionys (arabų šalyse) esame savo tautos sudėtinė dalis, tiek kai lydi laimė, tiek kai spaudžia vargas. (sk)