Nuo šios savaitės ketvirtadienio iki ateinančios savaitės penktadienio Romoje lankosi
Indonezijos vyskupai. Visiems vyskupams kas penkeri metai privalomą vizitą Ad limina
apostolorum atliks gyventojų skaičiumi pačios didžiosios islamiškosios šalies ganytojai,
vadovaujantys palyginti neblogai su kaimynais musulmonais sutariančioms katalikų mažumos
bendruomenėms.
Indonezija, didžiulė Azijos pietryčių salose išsidėsčiusi valstybė,
užima beveik dviejų milijonų kvadratinių kilometrų plotą ir turi daugiau nei 230 milijonų
gyventojų. Indonezijos visuomenę sudaro maždaug 250 etninių grupių nariai. Didžiulė
gyventojų dauguma – net apie 88 % - yra musulmonai. Krikščionys sudaro maždaug 10
% šalies gyventojų. Katalikai – tik apie 3 % (viso kiek daugiau negu 7 milijonai).
Iki
1945 m. Indonezija buvo Olandijos kolonija. Olandijos valdymas paliko pėdsakų ne tik
dabartinės Indonezijos kultūroje, bet ir konfesinėje sudėtyje. Pirmieji krikščionys,
chaldėjai, Indoneziją pasiekė jau septintajame amžiuje. Pirmieji katalikų misionieriai
atvyko šešioliktajame amžiuje. Į Indoneziją 1546 m. buvo atvykęs ir garsusis jėzuitų
misionieriaus šv. Pranciškus Ksaveras. Šešioliktojo amžiaus pabaigoje Indonezijai
tapus Olandijos kolonija, kalvinistinė olandų valdžia išvarė katalikus misionierius.
Katalikai į Indoneziją galėjo sugrįžti tik devynioliktojo amžiaus pradžioje.
Po
daugiau kaip šimto meto, 1940-aisiais, buvo konsekruotas pirmasis vietinis vyskupas.
1961 m. buvo įkurta savarankiška katalikų Bažnyčios hierarchija. 1989 m. Indoneziją
aplankė palaimintasis Jonas Paulius II. Šiuo metu katalikų Bažnyčios struktūrą Indonezijoje
sudaro 38 vyskupijos, sudarančios penkias bažnytine provincijas, ir kariuomenės ordinariatas.
Beveik visi šių vyskupijų ganytojai – ordinarai, augziliarai ir emeritai – šiomis
dienomis lankosi Romoje.