Pirmieji atgarsiai po Šventojo Tėvo kelionės į Vokietiją

Sekmadienio vakarą baigėsi keturias dienas trukusi Šventojo Tėvo kelionė į Vokietiją. Iš Freiburgo į Romą popiežius parskrido jau sutemus - Ciampino oro uoste lėktuvas nutūpė porą minučių prieš devynias Romos laiku. Dar po pusvalandžio popiežius jau buvo Kastelgandolfo vasaros rezidencijoje. Jau šios savaitės šeštadienį, spalio 1-ąją, popiežius persikels gyventi į Vatikaną.

Ką tik pasibaigusi apaštališkoji kelionė, jau dvidešimt pirmoji nuo Benedikto XVI pontifikato pradžios, buvo gana intensyvi, ypač žinant, kad Šventajam Tėvui jau 84 metai. Per šias keturias dienas įvyko 30 įvairių susitikimų, kurių metu Benediktas XVI pasakė 17 kalbų ir homilijų. Mišiose ir pamaldose dalyvavo 350 tūkst. žmonių. Kelionė ypatinga ir tuo, kad Benediktas XVI lankė savo gimtąją Vokietiją, kuri jam brangi ir pažįstama, bet kartu ir nuo seno pasižyminti tam tikru atsargumu Romos atžvilgiu. Ir tai pasakytina ne tik apie liuteroniškoje tradicijoje užaugusius vokiečius, bet ir katalikus, kartais mėgstančius pabrėžti savo savarankiškumą ir nenorą būti centralizuotai valdomiems iš Romos.

Apie pastarąjį bruožą liudija kai kurios reakcijos į popiežiaus kalbas Freiburgo mieste. Nes visi patenkinti, kad popiežius kritikavo didesnio dėmesio skyrimą Bažnyčios struktūroms ir institucijoms negu autentiškam tikėjimo išgyvenimui. Pasak vienų, tai netiesa – jei nebūtų autentiškos motyvacijos, struktūros pačios savaime neveiktų. Kiti pasigedo paprastumo ir spontaniškumo - pasak jų, popiežius kalbėjo kaip profesorius ir ne visi jo žodžius įstengė suprasti.

Vis dėlto, reikia manyti, kad kaip labai atidžiai Vokietijos Bažnyčia rengėsi šiai kelionei, lygiai taip pat rimtai ir atidžiai pasistengs ramiai permąstyti visus per keturias dienas iš popiežiaus lūpų išgristus žodžius. Panašią mintį reiškė ir Vokietijos federalinis prezidentas, sekmadienio vakarą atsisveikindamas su Benediktu XVI. „Palikote mums daug pastabų ir idėjų, kurios galbūt ne visos patogios ir lengvos, bet jos tikrai verčia susimąstyti ir katalikus, ir kitus krikščionis, ir nekrikščionis“, - sakė prezidentas Christian Wulff. (jm)