Antradienio vakare Miunchene baigėsi XXV religijų maldos už taiką susitikimas. Jo
metu surengta daug diskusijų stalų, taip pat taikos procesija ir maldų už taiką, apsilankyta
buvusioje Dachau koncentracijos stovykloje, paminėtos dešimtosios rugsėjo 11 dienos
teroro aktų JAV metinės, kalbėta apie įvairias dialogo ir buvimo kartu patirtis, nes
ir paties susitikimo tema buvo „Skirti gyventi kartu“.
Šv. Egidijaus bendruomenės,
pagrindinės susitikimo rengėjos, buvęs ilgametis vadovas Andrea Riccardi susitikimo
užbaigimo ceremonijoje sakė, jog po šių kartu praleistų dienų į Miuncheną atvykę religiniai
lyderiai tapo stipresni, prisipildė vilties. Ne todėl, kad nežiūrėjo savo šalių ir
pasaulio problemų. Priešingai, todėl, kad apie jas kalbėjo kaip viena šeima. Didelė
dovana, kad Asyžiaus Dvasia padeda parodyti kiekvienos religinės tradicijos taikos
sielą, neneigiant skirtingumų, tačiau stengiantis būti atsakingais vieni prieš kitus.
Skirtingi, tačiau ne priešai. Religijos, gyvendamos su abipuse pagarba, laisve ir
draugyste tampa jėga, kuri padeda žmonių buvimui kartu, tuo pačiu padėdamos ir taikai.
Religijų maldos už taiką susitikimą priėmusios Miuncheno arkivyskupijos ganytojas
kardinolas Reinhardas Marxas pridūrė, jog gyvename susijusiame pasaulyje ir susiduriame
su sudėtingais iššūkiais. Turime ir norime rasti atsakymus šiems iššūkiams. Negalime
ir nenorime bėgti nuo ateities dėl baimės. Priešingai, norime atrasti kelius, kuriais
eitume pirmyn.
Ir religijos duoda svarbų įnašą orientuojant žmogų link geros
ateities. Jam leidžia žiūrėti į Dievą, visų žmonių kūrėją ir tėvą, leidžia pamatyti
platų horizontą. Tokia turi būti, pasak kardinolo Marxo, mūsų misiją, turime įsipareigoti
kartu eiti supratimo ir susitaikymo keliais.
Vienuolis iš Japonijos Gijun Sugitani,
Tendai budizmo atstovas, priminė apie prieš šešis mėnesius Japoniją sukrėtusį žemės
drebėjimą, kuris, kartu su cunamio banga, apgriovė apie 30 pakrantės miestų, nusinešė
20 000 gyvybių, sukėlė avariją Fukušimos elektrinėje.
Tai, pasak vienuolio,
didžiulė tragedija Japonijai ir tuo pat metu didžiulis iššūkis ateičiai. Ir taipogi
didelio ir nuoširdaus solidarumo, kuriame dalyvauja ir pavieniai asmenys ir organizacijos,
atradimas. Ne tik pačioje Japonijoje, bet ir visame pasaulyje.
Po šio stipraus
žemės drebėjimo išmokome svarbų dalyką, - sakė budistų vienuolis. – Kad žmonės turi
būti labiau nuolankūs prieš gamtą ir kad esame sudėtinė didelės žmonių šeimos dalis,
kuriems reikia gyventi karti, nes yra lemta gyventi kartu.
Mūsų ateitis nėra
„technologija“. Atominės Fukušimos elektrinės problemos nulemtos paties žmogaus. Mūsų
ateitis nėra ekonominiame saugume. Mūsų ateitis yra sugyvenimo meno išminties mokymesi,
kaip tai parašyta senosiose religinėse tradicijose. Vienas pasaulis, viena žmogiška
šeima, viena didelė širdis: meilė ir užuojauta sugyvenimui harmoningoje taikoje.
Žodį
religijų maldos už taiką susitikimo baigiamojoje ceremonijoje tarė ir Oslo liuteronų
arkivyskupas Kristianas Kwarme. Jis priminė liepos 22 dieną jo šalyje įvykusią tragediją,
šviesiaplaukiui norvegui nušovus 77 Leiboristų partijos stovykloje buvusius vaikus
ir jaunuolius, esą taip kovojant prieš musulmonų imigraciją.
Šis baisus aktas,
pasak vyskupo, prieš būsimus politinius, taip pat ir religinius lyderius buvo pasikėsinimas
į visuomenę ir į jos ateitį. Kokia ta ateitis? Kaip atsakyti į tokį blogį? Atsakymą,
pasak liuterono ganytojo, rodo patys jaunuoliai, kurie išgyveno dramą – jie labai
ryžtingai kalba apie ateitį. Viena mergina jam pasakė: „jei tokį didelį blogį galėjo
padaryti vienas žmogus, tai kiek meilės galime sukurti visi kartu?“. Toks turi būti
atsakymas – dialogas, be iliuzijų ir naivumo, tačiau tikras ir su viltimi.
Religijų
maldos už taiką susitikimo pabaigoje taipogi paskelbta žinia – kvietimas taikai. Jame
raginama nepasiduoti užsidarymo pagundai ir religijų panaudojimui atsiskyrimui vienas
nuo kito didinti. Priešingai, reikia stipriai kalbėti apie taiką ir globalizacija
čia tampa didele pagalba.
Dar kartą kategoriškai pakartojama: kas naudoja
Dievo vardą kito neapykantai ir žudymui, piktžodžiauja. Kare nėra ateities. Dialogui
nėra alternatyvos. Dialogas yra paprastas ir visiems pasiekiamas ginklas. (rk)