Ligonių ir medicinos darbuotojų diena Šiluvos atlaiduose

Rugsėjo 13 dieną, antradienį, Šilinių atlaiduose Viešpaties artumo, Šiluvos Dievo Motinos užtarimo buvo meldžiama išgyvenantiems fizinių ir dvasinių negalių, kamuojamiems priklausomybių, taip pat prašoma išmokyti kentėjimus aukoti Kristui ir niekada nepritrūkti vilties. Maldoje buvo užtariami ir vienišieji, benamiai, patiriantys skausmą ir skurdą. Šią dieną malda buvo palydėtos ir ligonių, neįgaliųjų šeimos, artimieji, globėjai, visi medicinos darbuotojai, kurie rūpinasi gydyti, slaugyti ligos, senatvės ar negalios ištiktus žmones.

Šią dieną Šiluvos Mergelės, nuo seno tituluojamos Ligonių Sveikata, Gimimo ir Dievo Gailestingumo švęsti atvyko ypač daug piligrimų. Tūkstančiai jų drauge šventė pagrindinę iškilmingą Eucharistiją, susitaikė su Dievu atlikdami išpažintį – piligrimams tądien patarnavo Kauno I dekanato kunigai. Šv. Mišios, kaip ir kasdien, buvo aukojamos taip pat Apsireiškimo koplyčioje, Bazilikoje. Vakare joje surengtos Vidinio išgydymo pamaldos.

Eucharistijos liturgijai vadovavęs Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius sveikino koncelebruojančius gausiai atvykusius dvasininkus, visus tūkstantinius dalyvius – Maltos ordino Lietuvoje, mininčio veiklos 20-metį, ligoninių vadovus, medikus, invalidų draugijas, slaugos įstaigų, senelių namų bendruomenių narius, Caritas darbuotojus, visus sergančius, kenčiančius bei juos atlydėjusius į Šilinių atlaidus – pakvietė melstis už tuos, kurie sirgdami, kentėdami yra ypač Jėzui brangūs, ir už medikus, slaugytojus, paragindamas silpnesniųjų, sergančiųjų atžvilgiu visiems būti jautresniems.

Homiliją pasakęs vyskupas Jonas Ivanauskas joje kaip labai svarbų kenčiantiems iškėlė Evangelijos pasakojimą apie mokinius, kuriems nebuvo lengva atpažinti Jėzų, drauge su jais keliavusį Emauso kelyje. Svarbiausia šio pasakojimo žinia, kaip pabrėžta homilijoje, – Jėzus gyvas, prisikėlęs, būdamas pas Dievą Tėvą, nepalieka žmonių vienų. Jis keliauja su visa žmonija, kuri jį, deja, taip pat sunkiai atpažįsta. Kaip atpažinti Jėzų ir susitikti su juo savo gyvenime, kančioje – klausta homilijoje.

Pasak ganytojo, Jėzų atpažinti padeda Dievo žodis Šventajame Rašte, švenčiama Eucharistija, taip pat broliai ir seserys, keliaujantys drauge gyvenimo kelionę. Nuo artimo meilės įsakymo nėra atskirtas nė vienas žmogus, nė vienas žmogus krikščioniui nėra svetimas gyvenimo bendrakeleivis – sakė ganytojas, ragindamas: turime atpažinti Jėzų kito žmogaus kančioje. Homilijoje atkreiptas dėmesys, jog slaugant, gydant, dalijamasi gėriu, pasitarnaujama pačiam Jėzui: „Kiek kartų tai padarėte vienam iš mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 31–46).

Kauno arkivyskupijos Informacijos tarnyba