Arkivyskupas Mamberti. Geriausia prevencija neapykantos nusikaltimams prieš krikščionis yra religijos laisvės gerbimas

Pirmadienį Romoje vykusioje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) konferencijoje apie prevencijos bei atsako į neapykantos prieš krikščionis nusikaltimus būdus diskusijose prie apvalaus stalo dalyvavo ir arkivyskupas Dominique Mamberti, Šventojo Sosto santykių su valstybėmis sekretorius.

Jis dėkojo ESBO ir jai šiuo metu pirmininkaujančiai Lietuvai už dėmesį religijos laisvės temai dabar, kaip ir anksčiau. Teisė į religijos laisvę buvo 1975 metų Helsinkio galutinio akto centre, vėliau vienareikšmiškai buvo patvirtinta 1989 ir 1990 metų konferencijose, atitinkamai Vienoje ir Kopenhagoje. Religijos laisvė ESBO perspektyvoje yra viena iš sudėtinių saugumo dalių.

Šiame kontekste neapykantos nusikaltimai prieš krikščionis rūpi tiek ESBO, tiek Šventajam Sostui, kuris, beje, aktyviai dalyvauja ESBO veikloje nuo 1975 metų per savo nuolatinę misiją Vienoje.

Savo pastabose arkivyskupas Mamberti keliskart citavo popiežiaus Benedikto XVI žinią 2011 metų Pasaulinei taikos dienai, kuri labai susisieja su dabar vykusiu ESBO susitikimu. Žinios tema buvo „Religijos laisvė – kelias į taiką“, jos apibendrinimai ir mintys tiesiogiai tiko apvaliojo stalo diskusijoms.

Žinioje priminta, kad krikščionys yra labiausiai nuo persekiojimų kenčianti religinė grupė. Daugybė krikščionių dėl savo tikėjimo į Jėzų Kristų patiria kasdienį spaudimą, grėsmes. Tai grasina taikai, saugumui, asmens orumui ir jo vystymuisi.

Galima būtų teisingai pastebėti, kad didžioji dalis neapykantos prieš krikščionis nusikaltimų įvyksta už ESBO valstybių narių sienų. Vis tik, - sakė arkivyskupas Mamberti, - yra neraminančių ženklų ir regiono viduje, kaip tai nepaneigiamai dokumentuoja kasmetinė pačios ESBO ataskaita apie neapykantos nusikaltimus.

Tokių faktų ignoravimas būtų prastas ženklas toms valstybėms, kurios nepriklauso ESBO. Reikia atnaujinto sąmoningumo apie šias problemas. Todėl Šventasis Sostas sveikina šiemetinę ESBO rezoliuciją, priimtą Belgrade, kurioje išreiškiama intencija pradėti viešą diskusiją apie krikščionių diskriminaciją.

Geriausia prevencija neapykantos nusikaltimams yra religijos laisvės gerbimas ir tvirtinimas. Ir ne tik todėl, kad tai istoriškai buvo pati pirmoji pripažinta žmogaus teisė, bet ir todėl, kad ji liečia steigiančią žmogaus dimensiją – jo santykį su kūrėju.

Remiantis šiomis pastabomis, aišku, kad religijos laisvė negali būti susiaurinta iki paprastos kulto laisvės, nors, žinoma, ši yra svarbi. Su privaloma pagarba visų teisėms, religijos laisvė taip pat apima teisę skelbti, ugdyti, atversti, dalyvauti politiniame diskurse ir kitose viešose veiklose.

Neteisingas religijos laisvės sugretinimas su reliatyvizmu arba su postmodernia idėja, jog religija yra marginali viešajame gyvenime. Benediktas XVI ne kartą perspėjo apie radikalaus sekuliarizmo, kuris iš anksto visas religines apraiškas priskiria tik privačiai sferai, pavojų. Reliatyvizmas ir sekuliarizmas neigia du religinio reiškinio pamatinius aspektus – transcendentinę ir socialinę religijos sferas. Jie žeidžia religijos laisvę, kuri yra ir žmogaus siekyje susieti tai, ką diktuoja jo sąžinė, su tuo, kas yra aplink jį. Religija yra daugiau nei privati nuomonė, ji susieta su tiesos ieškojimu. Ji visada įtakoja visuomenę ir jos moralinius principus.

Grįždamas prie pastabos, jog krikščionys persekiojami ne tik už ESBO sienų, bet ir šios organizacijos valstybių narių viduje, arkivyskupas Mamberti vėl citavo Benedikto XVI žinią 2011 metų Pasaulinei taikos dienai, kurioje konstatuojama, kad krikščionys sulaukia diskriminacijos ir pačiose demokratinėse, tolerantiškose, pliuralistinėse šalyse, kuriose gyventojų dauguma išpažįsta krikščionybę. Čia diskriminacija dažniausiai remiasi religijos nureikšminimu.

Žinoma, niekas negali šio nureikšminimo sulyginti su krikščionių persekiojimu ir žudymu kai kuriose pasaulio vietose, tačiau reikia būti atidiems neapykantos nusikaltimams ir ten, kur paprastai jų nesitikima. (rk)