Dievo Gailestingumo šventė Šiluvoje

Šiluvoje Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidų oktavoje šį sekmadienį, buvo dėkojama už Dievo Gailestingumo malonę. Vidudienio Mišioms vadovavęs Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius homilijoje pirmiausia priminė, jog Lietuvos vyskupai šiuos 2011 metus yra paskelbę Dievo Gailestingumo metais. Jų tikslas – ne tik apmąstyti Dievo Gailestingumą ir už jį dėkoti, bet ir atsiverti iš Jėzaus Širdies trykštančiai Dievo Gailestingumo srovei.

Pagrindinis Gailestingumo metų minėjimas Kauno arkivyskupijoje yra šie Šiluvos atlaidai, ši pagrindinė atlaidų diena, šiemet rugsėjo 11-oji, - sakė arkivyskupas Tamkevičius, kartu atkreipdamas dėmesį į kaip tik šią dieną sukakusias teroristinių pasikėsinimų Jungtinėse Valstijose dešimtąsias metines. Tas nusikaltimas liudija, prie kokios aklavietės priėjęs šiuolaikinis pasaulis ir kaip labai jam reikia Dievo Gailestingumo. Toliau, savo homilijoje arkivyskupas tarp kita ko kalbėjo (įrašas iš Marijos radijo tiesioginės transliacijos):

„Dabar, šią valandą, kviečiu susitelkti ties Dievo Gailestingumo slėpiniu, kuris yra labai svarbus kiekvienam pasaulio žmogui, o ypač svarbus mums, lietuviams. Kodėl mūsų visuomenė yra tapusi tokia kietaširdė ir negailestinga? Tai labai sunkus, bet drauge ir svarbus klausimas. Nesuradus atsakymo į šį klausimą, mes galime nepatirti Dievo Gailestingumo. Viena iš svarbiausių kietaširdiškumo priežasčių yra padarytos ir neapgailėtos nuodėmės, ypač nuodėmės prieš artimo meilę.
[…]
Praėjusiame amžiuje pergyvenome kelias okupacijas, sovietų ir nacių. Nacių okupacijos metais Lietuvos žemėje buvo įvykdytas žydų genocidas ir jį, deja, vykdė ne tik okupantai, bet prie jo prisidėjo ir lietuviai. Kaip sunku pripažinti skaudžią tiesą. Turbūt dėl to ir negirdėjome garsiai ištartų atgailos žodžių. Beveik negirdėjome. Daug skaudaus susipriešinimo ir neapykantos buvo mūsų žemėje lenkų, rusų, žydų, romų atžvilgiu. Kai kur ta neapykanta dar tebeliepsnoja. Kaltinti kitus visuomet lengviau. Bet ar nereikia daryti sąžinės sąskaitos kai ir mes galbūt ne visuomet būname teisūs? Šios ir daugelis kitų nuodėmių yra giliai sužeidusios daugybę žmonių ir užkietinę jų širdis. Nėra kito kelio pakeisti žmogaus širdį kaip tik pripažinti padarytą nuodėmę ir nuoširdžiai apgailėti - pirmiausia savo asmenines, bet drauge visos tautos ir Bažnyčios bendruomenės žmonių nuodėmes.
[…]
Užtariant Švenčiausiajai Mergelei Marijai, Dievo Gailestingumo nešėjai, prašykime Dievo atleidimo sau, savo artimiesiems, mūsų tautai ir visam pasauliui. Amen“.