Įpusėjo Italijos nacionalinis Eucharistinis kongresas

Įpusėjo Italijos nacionalinis Eucharistinis kongresas, svarbus katalikų Bažnyčios Italijoje gyvenimo momentas, kuriam buvo ilgai ruoštasi. Kongresas buvo atidarytas rugsėjo 3 dieną Ankonos mieste, o baigsis rugsėjo 11-ąją, iškilmingomis šventosiomis Mišiomis, kurioms vadovaus popiežius Benediktas XVI. Šventasis Tėvas Ankonoje liks iki pat vakaro ir susitiks su jaunais sužadėtiniais.

Grįžtant prie istorinių ištakų, galima priminti, kad pirmasis tarptautinis Eucharistinis kongresas buvo surengtas Prancūzijoje, Lilio mieste, 1881 metais. XIX amžius, kaip neseniai Šventojo Sosto dienraščio „l’Osservatore Romano“ puslapiuose pažymėjo istorikė Lucetta Scaraffia, buvo įvairiausių kongresų – literatūrinių, mokslinių, politinių – suklestėjimo laikas. Pirmiausia Prancūzijos katalikų Bažnyčioje atsirado ir buvo subrandinta idėja kongresų formą pritaikyti Bažnyčios gyvenimui. Čia ypač nusipelnė prancūzų pasaulietė Émilie-Marie Tamisier, troškusi surengti kongresą, kurio dvasinė ašis būtų Eucharistija. Prireikė daug metų, kol ji įtikino ir kitus savo intuicijos pagrįstumu. Tačiau kartą tai pasiekus, Eucharistiniai kongresai daugelyje katalikiškų šalių tapo nepamainoma vietinių Bažnyčių gyvenimo dalimi. Buvo pradėti rengti dieceziniai ir nacionaliniai Eucharistiniai kongresai.

Italija buvo šalis, kuri 1891 metais pirmoji surengė nacionalinį Eucharistinį kongresą. Dabar Ankonoje vykstantis kongresas jau yra XXV. Lietuvoje pirmasis Eucharistinis kongresas surengtas 1934 metais, po to sekė ilga pauzė, nulemta sovietinio režimo.

XXV Italijos nacionalinio Eucharistinio kongreso tema yra „Viešpatie, pas ką eisime? Eucharistija kasdieniam gyvenimui“. Kongreso dienomis vis kitas pranešėjas skaito paskaitą apie Eucharistiją ir penkias kasdienio gyvenimo sritis: apie Eucharistiją ir jausmų gyvenimą, Eucharistiją, darbą ir šventę, Eucharistiją ir žmogišką trapumą, ligą, Eucharistiją ir tradiciją, galiausiai Eucharistiją ir dalyvavimą pilietiniame gyvenime.

Kongreso atidarymo šventąsias Mišias aukojęs popiežiaus pasiuntinys kardinolas Giovanni Battista Re homilijoje priminė Eucharistijos svarbą katalikiško tikėjimo perspektyvoje.

Eucharistija nėra daiktas, tačiau asmuo. Bažnyčios akimis, tai brangiausia ir iškilniausia dovana, kurią jai davė Jėzus, veikdamas dėl mūsų išgelbėjimo. Jis davė pats save, kad realiai būtų tarp mūsų ir numalšintų mūsų alkį. Eucharistijos slėpinys gali būti paaiškinamas tik tikėjimo ir Dievo meilės šviesoje. Kitaip, tai tik nesuprantamas ritualas. Eucharistija yra Bažnyčios ir krikščioniško gyvenimo šerdis. (rk)