In memoriam Eugene Nida, Biblijos vertėjui

Daug krikščioniškos žiniasklaidos leidinių šiomis dienomis dedikavo pagarbaus atminimo straipsnius garsiam Biblijos vertėjui Eugene Nida, kuris nepaprastai prisidėjo prie Šventojo Rašto sklaidos visame pasaulyje. 96 metų amžiaus sulaukęs amerikietis rugpjūčio 25 dieną mirė Belgijoje, kurioje gyveno paskutiniuosius savo gyvenimo metus. Šventojo Sosto dienraštis jį pavadino „naujuoju Jeronimu“, prilyginant garsiajam antikos laikų Biblijos vertėjui.

Nida buvo Biblijos vertimų teoretikas ir praktikas, vienaip ar kitaip prisidėjęs net prie 200 Biblijos vertimų į įvairias kalbas.

1914 metų lapkričio 11 gimęs Eugene Nida nuo pat jaunumės domėjosi kalbomis. 1936 metais Los Andželo universitete puikiai apsigynė bakalauro darbą iš graikų ir lotynų kalbų. Toliau tęsė kalbų ir lingvistikos studijas, 1943 metais apsigynė daktaro laipsnį. Tais pačiais metais pradėjo darbuotis Amerikos Biblijos draugijoje kaip lingvistas, vedė Althea, su kuria pragyveno 49 metus iki jos mirties (1993), baptistų bendruomenėje tapo pastoriumi. 1998 vedė antrą kartą – Eleną.

Amerikos Biblijos draugijoje, taip pat Jungtinių Biblijų draugijų organizacijoje jis pradėjo savo kelias dešimtis metų trukusį darbą, kurio rezultatai, kaip minėta, yra indėlis į daugybę Biblijos vertimų, keturios dešimtys knygų, iš kurių dvi pripažintos vertimų teorijos klasika. 2001 metais Amerikos Biblijos draugija įsteigė „Eugene Nidos biblinių studijų institutą“.

Eugene Nida savo vertimų teoriją vadino „funkcionaliu ekvivalentu“. Nereikia teksto versti visiškai pažodžiui, tačiau verčiau atrasti jo reikšmę veiksmingai atitinkantį sakinį. Verčiant iš vienos kalbos į kitą neįmanoma atrasti tikslų atitikmenį, todėl vertėjo uždavinys yra geriausio atitikmens ieškojimas.

2002 metų interviu „ChristianityToday“ Eugene Nida apibendrindamas savo darbą sakė, kad jam svarbiausią buvo padaryti biblinį tekstą suprantamą žmonėms. Ne žodžius, bet tekstą. Nes dažnai žmonės žino žodžius, tačiau jų nesupranta. Štai, „Tėve mūsų“ maldoje sakome „Tesie šventas Tavo vardas“. O ką tai galėtų reikšti, retas galėtų atsakyti.

Pasak vertėjo, studijuodamas senąsias kalbas universitete, jis matė, kad graikiški tekstai yra išversti gerokai suprantamiau už biblinius. Tai reiškė griežtai pažodinio, tačiau žmonėms nesuprantamo teksto atsisakymą.

Iš kitos pusės, vertėjui yra daug lengviau versti žodis į žodį, nei ieškoti veiksmingų atitikmenų. Nes gero atitikmens atradimo prielaida yra originalaus teksto supratimas. Ne tik teksto, bet ir kultūros, kuriame jis buvo parašytas, pažinojimo – juk kalba yra kultūros dalis. Tuo tarpu ne visi vertėjai tame mato naudą, nori tam skirti pastangų. Anot Eugene Nida, kuris apkeliavo beveik devyniasdešimt šalių, ruošdamas Biblijos vertėjus, kartais, prieš pradedant tikras konferencijas vertėjams, reikėdavo kelių savaičių, kol pavykdavo intelektualiai ir emociškai pakeisti jų požiūrį į tekstą, padėti suprasti, kad pažodžiui korektiškai išverstas tekstas reikšmės atžvilgiu gali būti nekorektišku.

Teksto reikšmė priklauso ne nuo vieno žodžio, o nuo visos frazės, nuo konteksto. Kontekstas yra geriausias reikšmės orientyras. Pavyzdžiui, graikiškas žodis „logos“ turi iki 70 reikšmių. Kaip iš jų atsirenkame vieną? Priklausomai nuo konteksto, nuo visos frazės.

Vertėjas pasakojo apie vertimų paradoksus, bandant perteikti evangelines metaforas su gyvuliais, pavyzdžiui apie Gerąjį Ganytoją, kuris rūpinasi savo avelėmis.

Tačiau daug Afrikoje avys laikomos labai blogais gyvuliais, tuo tarpu ožkos vertinamos gerai. Pagal genčių papročius, jei moteris išperkama už ožkas, ji gerbiama. O išpirkimas už avis gali rimtai pakenkti jos reputacijai. O štai Naujojoje Gvinėjoje, Ramiajame vandenyne, itin svarbūs gyvuliai yra kiaulės. Jis pats savo akimis matęs, sakė Eugene Nida, paršiuką žindančią moterį. Tad vienas vietinis vertėjas pasiūlė vertime vietoj avių įrašyti kiaules. Tačiau kaip tada su Senuoju Testamentu, kuris laiko kiaules nešvariomis?

Vis dėlto biblinio teksto vertėjas negali avių sukeisti su ožkomis ar su kiaulėmis. Tačiau tam egzistuoja išnašos, kuriose galima paaiškinti kultūrinius skirtumus. Pasak Nida, jis iš patirties gali patvirtinti, kad ir sąlyginai mažai raštingose tautose žmonės nėra kvaili, jie gerai supranta, kad kiti gali elgtis kitaip, nei jie. Geras ir paprastas būdas ištirti vertimui yra jo skaitymas vietiniams. Jei jie klausosi ir tyli, jie nesupranta, o jei atveria burna, reiškia tekstas suprantamas.

Labai praverčia keli Biblijos vertimai ta pačia kalba. Vienas, pavyzdžiui, liturginis, skirtas pamaldoms ir garsiam, melodingam skaitymui. Kitas – kiekvienam gerai suprantama bendrąja kalba su aiškiomis išnašomis. Trečias – skirtas kokia tikslinei grupei, pavyzdžiui, vaikams. Vertimų skirtingumas stimuliuoja mąstymą ir Biblijos taikymą savo gyvenime.

Pasak Jungtinių Biblijos draugijų, šiuo metu yra virš 450 pilnų Biblijos vertimų ir 2527 dalinių. Pasaulyje, manoma, yra apie 6500 kalbų. (rk)