Pasaulinės jaunimo dienos Madride. Atgarsiai, išlaidos, nesklandumai

Pasibaigus Pasaulinėms jaunimo dienoms Madride (rugpjūčio 16-21 d.) jau bandoma daryti pirmuosius apibendrinimus, apsvarstyti sėkmes ir nesėkmes.

Pirmiausia, net ir didžiausi skeptikai ar antibažnytiškai nusiteikusi žiniasklaida, turėjo pripažinti, kad šios dienos buvo tikra sėkmė dėl dalyvaujančiųjų skaičiaus ir entuziazmo. Oficialiai registruotų dalyvių būta per pusę milijono, o dalyvaujančių skaičius didžiuosiuose renginiuose, šeštadienio vakaro budėjime ar sekmadienio Mišiose su Benediktu XVI siekė apie pusantro milijono.

Daug apžvalgininkų atkreipė dėmesį į jaunuolių amžių, kurio vidurkis buvo 22 metai. Daugelis iš jų tokiame renginyje dalyvavo pirmą kartą. Tai reiškia, kad tai jau ne Jono Pauliaus II, bet Benedikto XVI pontifikato metu užaugusi ir pilnametystę pasiekusi karta. Tad jos entuziazmas nėra paaiškintinas Jono Pauliaus II charizma, kurią kai kurie linkę iškelti Benedikto XVI sąskaita. Priešingai, Benedikto XVI asmenybė, su jai būdingu romumu ir kuklumu, yra ne ką mažiau patraukianti.

Kalbant apie organizacinius aspektus, būta daug mažų nesklandumų, tačiau, žinoma, tokio mąsto renginyje jų neįmanoma išvengti ir todėl neverta jiems skirti daug dėmesio. Tačiau vienas įvykis vis dėlto sukėlė daug reakcijų ir priekaištų – sekmadienio baigiamosiose šventosiose Mišiose Komuniją galėjo gauti tik nedidelė dalis jų dalyvių.

Po Pasaulinių jaunimo dienų surengtoje spaudos konferencijoje organizacinio komiteto direktorius Yago de la Cierva galėjo geriau paaiškinti, kas įvyko. Šeštadienio vakaro vigilijos metu virš jos dalyvių praūžusi audra su žaibais ir griaustiniu ne tik permerkė jaunuolius, bet ir nugriovė vieną iš koplyčių-palapinių. Šeši jaunuoliai buvo sužeisti, laimei, nesunkiai. Tačiau policija nusprendė, kad, siekiant išvengti kitų nelaimių, reikia nugriauti ir likusias koplyčias. Tačiau būtent jose buvo sukauptos ostijos, kurios turėjo būti konsekruotos sekmadienio anksti ryte ir išdalintos per šv. Mišias su popiežiumi. Kadangi koplyčios-palapinės buvo pašalintos vėlai šeštadienio vakare, nesugalvota kito būdo paskirstyti milijono ostijų, o sekmadienį konsekruotų ostijų pakako tik 100 000 jaunuolių, buvusių arčiausiai pakylos su altoriumi.

Šventojo Sosto spaudos salės direktorius t. Federico Lombardi, komentuodamas situaciją apgailestavo, kad dauguma Mišių dalyvių negavo Eucharistijos, nors tam ruošėsi dvasiškai, per Atgailos sakramentą, tačiau patikslino, kad tai jokiu būdu nereiškia, kad dalyvavimas Mišiose neteko prasmės. Jose buvę klausėsi Šventojo Rašto, dalyvavo Eucharistijos adoracijoje, gavo palaiminimą. Taip pat nuo senų laikų Bažnyčioje egzistuoja samprata apie „dvasinę Komuniją“, kurią gauna dėl įvairių kliūčių negalintys fiziškai priimti, tačiau Eucharistinio maisto trokštantys tikintieji.

Daug apžvalgininkų po Pasaulinių jaunimo dienų kalbėjo ir rašė apie kai kurių didžiosios pasaulietinės žiniasklaidos priemonių nesugebėjimą adekvačiai pristatyti šį įvykį. Simptomiškas buvo neproporcingas dėmesys, skirtas protestams prieš popiežiaus vizitą Madride ir pačią jaunimo šventę.

Protestų akcijose tiesiogiai dalyvavo nuo kelių šimtų iki dešimties tūkstančių žmonių, priklausančių dešimtims asociacijų su dažnai nesutampančiais požiūriais, tačiau šiai progai susivienijusių – nuo anarchistų iki homoseksualių asmenų ar disidentinių krikščionių organizacijų.

Palyginus su milijonu ar pusantro Pasaulinių jaunimo dienų dalyvių, su šimtais šių dienų metu vykusių susitikimų, renginių, parodų, ekspozicijų, diskusijų kiekiu, protestai nebuvo kažkuo išsiskiriantys. Tačiau skaitant kai kuriuos pranešimus buvo galima susidaryti priešingą įspūdį – po Pasaulinėms jaunimo dienoms skirtų vieno ar dviejų abstrakčių ir paviršutiniškų sakinių, buvo ilgai ir išsamiai pasakojama apie protestus, protestuotojus ir jų motyvus.

Tokiu būdu per visą tarptautinę žiniasklaidą plačiai pasklido vienas iš pagrindinių, tačiau tikrovę neatitinkančių protestuotojų kaltinimų, esą Pasaulinės jaunimo dienos buvo finansuotos iš valstybės ir mokesčių mokėtojų kišenės. Protestuotojai graudeno apie sunkiai valstybei pakeliamą 50,5 milijono eurų sumą, kai Ispanijoje tokia didelė jaunimo bedarbystė ir kai buvo galima šią sumą skirti daug kilnesniems tikslams, nei katalikiško jaunimo šventei.

Tai tvirtinę kaltintojai atkakliai ignoravo atsakymus tiek iš Pasaulinių jaunimo dienų organizatorių, tiek iš vyriausybės atstovų – 50 milijonų suma buvo surinkta ir padengta be valstybės pagalbos. Yago de la Cierva pateikė gana išsamią pajamų ir išlaidų ataskaitą. 31,5 milijono eurų surinkti iš dalyvių mokesčio, kuris svyravo nuo 30 iki 200 eurų, priklausomai nuo piligrimo kilmės šalies išsivystimo. 16,5 milijono eurų gauta iš rėmėjų, 2,4 likusių – iš donorų. Išlaidų lentelė informuoja, kad didiesiems renginiams ir infrastruktūrai atitinkamai buvo skirta 12,5 ir 7,2 milijono eurų, piligrimo krepšeliams 4,7 milijono eurų ir t.t.

Ispanijos vyriausybės atstovas spaudai José Blanco pakartojo tą patį – valstybė neprisidėjo prie Pasaulinių jaunimo dienų finansavimo, o išlaidos saugumui užtikrinti yra tokios pačios, kurios skiriamos bet kokiam viešam renginiui ar manifestacijai, taip pat ir pačių protestuotojų akcijoms.

Negana to, Pasaulinės jaunimo dienos buvo pelningos Ispanijos ir ypač Madrido ekonomikai. Juk už Pasaulinių jaunimo dienų iždo lėšas, didele dalimi surinktas ne iš ispanų, buvo perkamos ispanų firmų paslaugos. Madrido verslininkų asociacijos pirmininkas Arturo Fernandez pareiškė, kad renginio dienomis buvo sukurta 3000 tiesioginių ir 7000 netiesioginių darbo vietų. Restoranų tinklų asociacija paskelbė, jog šventės dienomis bendrą pelną vertina 22 milijonais eurų. Viešbučiai pranešė apie 70 procentų užimtumą, kai paprastai rugpjūtį jis tesiekia 40. Regioninio statistikos instituto vertinimais, į Madrido ekonomiką įlieta apie 150 milijonų eurų. (rk)