Įspūdžiai Pasaulinėms jaunimo dienoms Madride pasibaigus

Pirmame mūsų pokalbyje Šarūnė Jasiūnaitė iš Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro dalijosi įspūdžiais apie kelionę į Ispaniją ir pirmąsias valandas Madride, prieš pat susitinkant pirmą kartą su Benediktu XVI ketvirtadienio pavakare. Šios dienos pokalbyje Šarūnė pasakoja apie šį ir kitus susitikimus su Šventuoju Tėvu – penktadienį Kryžiaus kelyje, šeštadienio vakaro budėjime ir sekmadienio šventosiose Mišiose, po kurių jau laukė kelionė atgalios į Lietuvą.



Žinoma, visi laukėme susitikimo su popiežiumi ir pirmasis susitikimas jį pasveikinant vyko Nepriklausomybės aikštėje, iš kur popiežius judėjo link Cibeles aikštės. Tiesa pasakius, niekas iš mūsų popiežiaus kalbos neatsiminė, nes labiausiai norėjosi pamatyti jį patį, gal pagauti jo žvilgsnį, jam pamojuoti. Visi leidosi į tas masines ovacijas, ieškojo vietų, kur popiežius pravažiuos ir siekė vien to. Tad tokie ir atsiminimai iš pirmojo susitikimo – visi dalijosi kas pamatė popiežių, kas nepamatė, kas nufotografavo, visi džiūgavo jam atvykus.

Labai įspūdinga buvo, kad popiežiaus belaukiant žmonės pylė iš balkonų vandenį kibirais, visi maudėsi ir mėgavosi ta atmosfera, tų vėliavų plazdenimu, visų tautų šurmuliu.

Vėliau, penktadienį jau vyko Kryžiaus kelias, vadovaujamas Benedikto XVI, ir žmonės jau laukė maldos momento. Ir asmeniškai, ir kitų pasiklausius, sakyčiau, kad tai buvo labai stiprus maldos metas. Jei pirmą dieną vyravo plevėsuojančios vėliavos, ovaciniai šūksniai, tai dabar, per Kryžiaus kelią jie nutilo ir visi iš tiesų skaitė ir klausė popiežiaus meditacijų, kurios buvo įspūdingos ir giliai liečiančios.

Pats Kryžiaus kelias susidėjo iš keturiolikos stočių su apmąstymais ir tos stotys buvo paruoštos su skirtingomis Ispanijos statulomis, kurios yra be galo didelės ir kurioms reikia netgi iki keturiasdešimties jas nešančių žmonių, o kitos yra net vežamos. Nuo vienos stoties prie kitos buvo nešamas kryžius ir tą kryžių galėjo nešti įvairūs žmonės – bedarbiai, AIDS ligoniai, persekiojami dėl savo tikėjimo – buvo įspūdinga matyti koks jaunimas tam parenkamas.

Tai buvo stiprus maldos metas - dalyvavimas tokioje tradicinėje maldoje kaip Kryžiaus kelias, ko jaunimas gal nelabai mėgsta savo krašte, tačiau čia jis turėjo ypatingą reikšmę kiekvieno širdy.

Paskui, šeštadienį vėlai vakare vyko vigilija su popiežiumi, kuri buvo paženklinta ir pagyvinta įvairiausių stichijų! Pirmiausia turėjome būti labai dideliame karštyje, buvo 44 laipsniai, ir mes visi ant plyno lauko, oro uoste, kur radom vietas, ten sėdom ir laukėm to vakaro.

Visi buvo išmaudyti gaisrininkų su šlangomis, per kurias bėgo vanduo. Jie laistė minias net nebeklausdami, važiuodami pro šalį. Ir taip, iškepę saulėje, vakare gavome dar kitą siurprizą – didžiulę audrą su didžiule liūtimi.

Net neaišku, ką apie ją pasakyti, nes žmonės skirtingai ją pergyveno. Tik atvykus popiežiui audra prasidėjo ir prieš pradedant jam sakyti kalbą mikrofonai išsijungė. Mūsų jaunimas matė, kaip audra nunešė adoracijos, švenčiausiojo Sakramento pagarbinimo koplyčios – palapinės stogą, kažkas matė kaip popiežiui nunešė kepuraitę. Ir buvo toks įdomus metas, kai visi puolė saugoti savo daiktų, bet paskui suprato, kad negali praleisti viso vakaro saugant juos, kad nesulytų, ir žmonės pradėjo po truputį buriuotis į mažas grupeles ir vienur kitur girdėjosi, kaip jie meldžiasi savo kalba. Mūsų grupė grojo giesmę Šventajai Dvasiai.

Po kurio laiko popiežiaus balsas sugrįžo, bet kaip tik tuo metui jis paprašė visus susikaupti ir pakvietė į adoracijos maldą. Švenčiausiojo Sakramento išstatymas, stiprus momentas Pasaulinėse jaunimo dienose, o šį kartą jis turėjo ypatingą reikšmę, nes nieko prieš tai negirdėjome, ir tas šurmulys tarsi atvedė į tylos ir nuraminimo momentą. Galima tą atmosfera prilyginti bibliniam pasakojimui apie Eliją, kai Viešpats nebuvo chaose, nebuvo žaibuose, nebuvo liūtyje, nebuvo kažkokiame griausme, tačiau jis yra Švenčiausiame Sakramente ir toje tyloje, kai visa minia gali pasilikti ramybėje, nepaisant tų stichijų, kurios prasiautė.

Tada, visi gavę popiežiaus palaiminimą, kas kaip galėjo, ant drėgnos žemės padėję galvas laukėme ryto, o ryte, tarsi nieko nebūtų atsitikę, sulaukėme popiežiaus ir šventėme šventąsias Mišias vėl kepdami saulėje. Mišios buvo labai įspūdingos, visi buvo nusiteikę maldingai, mūsų, lietuvių iš Vilniaus grupė buvome susėdę kartu ir skaitėme tekstus iš Šventojo Rašto, nes popiežius ispanų kalba kalbėjo ir jos nesuprasdami sekėme skaitinius sava kalba. Laikėmės maldos atmosferos, nepaisant to, kad viskas matėsi tik per tolimą ekraną, tvyrojo Mišių atmosfera. Jaunimas leidosi melstis iki kol sulaukė paskutinio popiežiaus palaiminimo ir paskelbimo kur vyks ateinančios Pasaulinės jaunimo dienos. Tada, dar pasidžiaugę muzika, šlovinimu, iškeliavome į savo namus.