Popiežius aukojo PJD uždarymo Mišias. „Sekti Kristų, reiškia eiti su Juo kartu su
visa Bažnyčia“
Daugiau nei milijonas jaunuolių iš Ispanijos, Europos ir kitų kontinentų dalyvavo
pagrindiniuose baigiamuosiuose Pasaulio jaunimo dienų renginiuose – Madrido Cuatro
vientos oro uoste vykusiame šeštadienio vakaro maldos budėjime ir Mišiose sekmadienio
rytą. Ispanijos spauda tvirtina, kad tai pats didžiausias katalikų susibūrimas per
visą Ispanijos Bažnyčios istoriją. Jaunimo neišgąsdino šeštadienio vakarą susitikimo
vietą užklupusi audra. Nepaisant smarkaus vėjo ir lietaus visi iki galo ištvėrė vakaro
maldos budėjime ir pasiliko nakvoti ten pat oro uosto teritorijoje. Sekmadienio rytą
pas juos vėl atvyko Šventasis Tėvas ir aukojo šiemetinių Pasaulio jaunimo dienų uždarymo
Mišias.
Šventojo Tėvo homilijos vertimas:
Brangus jaunime,
Švęsdami
Eucharistiją pasiekėme svarbiausią šių Pasaulio jaunimo dienų momentą. Matant jus
čia, taip gausiai atvykusius iš įvairių šalių, ir žinant su kokia ypatinga meile Jėzus
į jus žvelgia, mano širdis prisipildo džiaugsmo. Taip, Viešpats jus myli ir jus vadina
savo draugais (plg. Jn 15,15). Jis išeina jūsų pasitikti ir trokšta jus palydėti jūsų
kelyje, atidaryti duris į gyvenimo pilnatvę, padaryti jus savojo meilės ryšio su Tėvu
dalininkais. Mes, savo ruožtu, suprasdami jo meilės dydį, trokštame į ją atsiliepti
pasiryždami dalytis su kitais gautu džiaugsmu. Žinoma, šiandien daug yra susižavėjusių
Jėzumi ir trokštančių jį geriau pažinti. Jie supranta, kad Jisai yra atsakymas į daugelį
asmeninių rūpesčių. Bet kas Jis iš tiesų yra? Kaip įmanoma, kad jis, gyvenęs žemėje
prieš daugelį metų, šiandien turi ką nors bendra su manimi?
Evangelijoje, kurios
ką tik klausėmės (plg. Mt 16,13-20), buvo kalbama apie du skirtingus būdus pažinti
Kristų. Pirmas – tai išorinis pažinimas, tai daugumos požiūris. Į Jėzaus klausimą:
„Kuo žmonės laiko Žmogaus Sūnų?“, mokiniai atsako: „Vieni Jonu Krikštytoju, kiti Eliju,
kiti Jeremiju ar dar kuriuo iš pranašų“. Kitaip tariant, manoma, kad Kristus tai dar
vienas religinis veikėjas, panašus į kitus žmonėms žinomus. Paskui kreipdamasis asmeniškas
į mokinius, Jėzus klausia: „O kuo jūs mane laikote?“. Petras atsako žodžiais, kurie
yra pirmasis tikėjimo išpažinimas: „Tu esi Mesijas, gyvojo Dievo Sūnus“. Tikėjimas
siekia toliau negu vien paprasti empiriniai ar istoriniai faktai ir jis sugeba įsismelkti
į Kristaus asmens slėpinio gilumą.
Vis dėlto tikėjimas nėra žmogaus, jo proto
pastangų rezultatas, bet Dievo dovana: „Palaimintas tu, Simonai, Jonos sūnau, nes
ne kūnas ir kraujas tai tau apreiškė, bet mano Tėvas, kuris yra danguje“. Tikėjimas
kyla iš Dievo iniciatyvos. Dievas atskleidžia mums savo meilę ir kviečia dalyvauti
jo dieviškajame gyvenime. Tikėjimas ne tik suteikia tam tikrų informacijų apie Kristaus
asmenį, bet sukuria asmeninį ryšį su Juo, reikalauja visu savimi, visu protu, valia
ir jausmais pritarti Dievui, kuris mums apsireiškia. Šitaip klausimas: „O kuo jūs
mane laikote“ provokuoja mokinius asmeniškai už Jį apsispręsti. Tikėjimas ir Kristaus
sekimas labai artimai tarpusavy susiję. Ir žinant, kad tikėjimas reikalauja sekimo,
jį reikia nuolat stiprinti ir auginti, reikia gilinti ir brandinti, tuo pačiu stiprinant
ir mūsų ryšį su Jėzumi, meilę jam. Taip pat ir Petras su kitais mokiniais turėjo eiti
šituo keliu iki tol, kol susitikimas su prisikėlusiu Viešpačiu atvėrė jų akis tikėjimo
pilnatvei.
Brangus jaunime, ir šiandien Kristus į jus kreipiasi tuo pačiu klausimu
kaip ir į apaštalus: „O kuo jūs mane laikote?“. Atsakykite dosniai ir drąsiai, kaip
dera jaunajai širdžiai. Sakykite jam: Jėzau, aš žinau, kad tu esi Dievo Sūnus, kad
už mane atidavei savo gyvybę. Noriu ištikimai tave sekti ir vadovautis tavo žodžiu.
Tu mane pažįsti ir mane myli. Aš tau save atiduodu, į tavo rankas atiduodu visą savo
gyvenimą. Noriu, kad tu būtum jėga, kuri mane palaiko, džiaugsmas, kuris manęs niekados
neapleidžia.
Atsakyme į Petro išpažinimą, Jėzus kalba apie Bažnyčia: „Ir aš
tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią“. Ką tai
reiškia? Jėzus stato Bažnyčia ant Petro, išpažįstančio Jėzaus dieviškumą, tikėjimo
uolos.
Iš tiesų, Bažnyčia nėra paprasta žmonių instituciją, kaip kitos, bet
yra glaudžiai susieta su Dievu. Pats Kristus ją vadina „savąja“ Bažnyčia. Neįmanoma
Kristaus atskirti nuo Bažnyčios, kaip neįmanoma atskirti galvos nuo kūno (plg. 1Kor
12,12). Bažnyčia gyvena ne savęs pačios, bet Viešpaties dėka. Jis joje yra, jis ją
gaivina, maitina ir stiprina.
Brangus jaunime, leiskite man, Petro Įpėdiniui,
jus paraginti stiprinti šitą, iš apaštalų paveldėtą tikėjimą, ir statyti Kristų, Dievo
Sūnų, į jūsų gyvenimo centrą. Leiskite jums taip pat priminti, kad tikėjimu sekti
Kristų, reiškia eiti su Juo bendrystėje su Bažnyčia. Neįmanoma sekti Kristaus vieniems.
Kas pasiduoda pagundai eiti „savais keliais“ arba tikėjimą išgyventi vadovaudamasis
šiandien visuomenėje vyraujančia individualistine mąstysena, tam gresia rizika niekados
nesusitikti su Jėzumi Kristumi arba nusketi paskui netikrą jo atvaizdą.
Tikėti
reiškia remtis brolių tikėjimu ir savuoju tikėjimu paremti kitų žmonių tikėjimą. Prašau
jus, brangūs bičiuliai, mylėti Bažnyčią, kuri jus pagimdė tikėjime ir kuri jums padėjo
geriau pažinti Kristų, kuri padėjo jums atrasti jo meilės grožį. Draugystės su Kristumi
augimui esmiškai reikalinga pripažinti koks svarbus jūsų džiugus dalyvavimas parapijų,
bendruomenių ir judėjimų veikloje, kaip svarbu kiekvieną sekmadienį dalyvauti Eucharistijoje,
dažnai švęsti Susitaikinimo sakramentą, melstis ir medituoti Dievo Žodį.
Iš
šitokios draugystės su Jėzumi gims taip pat paskata liudyti tikėjimą įvairiausiose
aplinkose, įskaitant ir tas, kuriuose vyrauja tikėjimo atmetimas arba abejingumas.
Sutikus Kristų neįmanoma jo neskelbti kitiems. Tad nesisavinkite Kristaus. Skelbkite
kitiems savo tikėjimo džiaugsmą.
Pasauliui reikia jūsų tikėjimo liudijimo,
pasauliui tikrai reikia Dievo. Manau, kad jūsų buvimas čia, jaunime, atvykęs iš penkių
kontinentų, yra puikus įrodymas, koks buvo vaisingas Kristaus Bažnyčiai suteiktas
siuntimas: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai“ (Mk 16,15).
Ir jums skirta nepaprasta užduotis būti Kristaus mokiniais ir misionieriais tose šalyse,
kur daugybė jaunų žmonių trokšta didesnių dalykų, savo širdyse skiria vietos tikrosioms
vertybėms, nesileidžia sugundomi melagingais gyvenimo be Dievo pažadais.
Brangus
jaunime, meldžiuosi už jus visa širdimi. Prašau, kad Mergelė Marija visada jus globotų,
kad jos motiniškas užtarimas padėtų jums būti ištikimiems Dievo Žodžiui. Ir jus prašau
melstis už Popiežių, kad vykdydamas Petro Įpėdinio tarnystę stiprintų brolių tikėjimą.
Visi Bažnyčios nariai, ganytojai ir tikintieji, kiekvienas teartėja prie Viešpaties,
tebrandina gyvenimo šventumą ir patikimai teliudija, kad Jėzus Kristus tikrai yra
Dievo Sūnus, visų žmonių Išganytojas ir gyvas jų vilties šaltinis. Amen.
*
* *
Po Mišių popiežius vadovavo kartu su jaunimu kalbėtai Vidudienio maldai
ir, uždarydamas, šiemetines Pasaulio jaunimo dienas, siųsdamas jaunimą į pasaulį būti
Kristaus liudytojais savo aplinkoje ir visų pirma tarp bendraamžių, pranešė, kad kitas
toks pasaulinis jaunimo susitikimas įvyks po dviejų metų Brazilijos Rio de Žaneiro
mieste. (jm)