Pirmieji lietuviški įspūdžiai iš kelionės į Madridą

Tarp daugybės kitų jaunų piligrimų, į Madridą atvyko beveik pusantro tūkstančio lietuvių. Apie kelionę, pirmuosius įspūdžius ir pirmąsias patirtis mums pasakoja Šarūnė Jasiūnaitė iš Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro:

Mūsų grupė vyko trimis autobusais iš Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centro ir pati kelionė buvo ilga, truko keturias paras. Tai nereiškia, kad niekur nesustodavome, bet kelionė buvo iš tiesų ilga. Matėme gražiausias vietas pravažiuodami Čekiją, Vokietiją, sustojome Prancūzijoje, kur buvome labai gražiai priimti viename miestelyje, vyskupijos namuose.

Paskui atvykome tiesiai į Ispaniją, į vyskupiją, kuri mus priėmė. Kiekvieną grupę priėmė skirtinga vyskupija Ispanijoje, ten, kur buvo susitarta. Mūsų grupė buvo priimta Osma - Soria vyskupijoje, Sorijos mieste.

Mūsų buvo kelios tautos, ne perdaug žmonių, lietuviai buvo apnakvydinti šeimose. Taip nuo pat pirmų akimirkų galėjome prisiliesti prie tos tikrosios ispaniškosios kultūros arba ispaniško mentaliteto. Kas visus pirmiausia palietė – tai ispanų didelis atvirumas, jokio teisimo ir išankstinio nusistatymo, tiesiog atviros rankos, atviros širdys.

Ir ką visi liudija, aš garantuoju, kad kas antras pasakytų, kad buvo priimti kaip karaliai, visi turėjo kambarius, visi buvo pamaitinti, apiprausti ir pavedžioti po miestą, visi galėjo pilnai įsitraukti į programą.

Dienos vyskupijoje, galima sakyti, pasipriešino mūsų išankstiniam nusistatymui apie mažą ispanų organizuotumą. Iš tiesų viskas buvo puikiai suorganizuota, nebuvo jokių skylių, gal tik kartais reikdavo laukti, mat pas juos laiko samprata yra skirtinga nuo mūsų.

Su kokiomis emocijomis atvykote į Madridą, kaip pats miestas jus pasitiko?

Mūsų nuotaikos tikrai puikios, nes visi gavo tokį gerą impulsą tose vyskupijose, kur buvo, ir matosi, kad tai visoms grupėms klostėsi panašiai. Vykdami rugpjūčio 15 dieną į Madridą visi buvome paprašyti autobuse melstis Rožinį, kuris buvo ypatinga Jono Paulius II malda. Ir kadangi rugpjūčio 15 buvo Žolinė, Mergelės Marijos Dangun Žengimo šventė, visuose autobusuose buvo labai daug meldžiamasi. Jaunimui gal tai buvo neįprasta, bet tai buvo nauja patirtis – melstis Rožinio keturias dalis apmąstant Jėzaus gyvenimo paslaptis. Atvykimas su malda, geri įspūdžiai kuriuos vežėmės iš vyskupijų mus nuteikė atvirai ir džiaugsmingai atvažiuoti į Madridą.

Madride grupes priėmė daugiausia mokyklos, gal daugiau problemų turėjo mažos, vėliau atvykusios grupelės. Kai kur jos buvo neregistruotos, mažų nesusipratimų buvo, bet bendrai grupės buvo priimtos sklandžiai ir apgyvendintos mokyklose taip, kaip tai buvo pramatyta.

Vėliau turėjome ir kiekvieną vakarą turime įvairius šlovinimo koncertus, įvairiausių krikščioniškų bendruomenių prisistatymus, buvo jaunimo dienų atidarymo Mišios su Madrido arkivyskupu ir jaunimas mielai į tai jungėsi, šiomis dienomis susipažįsta su kitų tautų jaunimu. Lietuviai turi „Piligrimo knygelę“, kurioje yra viso pasaulio šalių vėliavos. Prie kiekvienos vėliavos yra paliktas tarpelis ir galima prie jų susirinkti kitos tautos jaunimo palinkėjimus, žodžius, pamąstymus. Tad jaunimas labai iniciatyviai pažindinasi su kitomis tautomis, renka palinkėjimus, tai juos motyvuoja atsiverti kitų šalių žmonėms, pažinti juos iš arčiau.

Jau antra diena turime lietuvišką katechezę šv. Kristinos bažnyčioje Madride, labai labai daug jaunimo, nežinau ar dalyvauja visi 1300 atvykę iš Lietuvos, tačiau bažnyčia yra sausakimša ir vyskupai labai mielai mums veda katechezes, jaunimas vakar valandą dalinosi liudijimais iš savo kelionės, buvo įspūdinga išgirsti kiekvienos vyskupijos jaunuolio pasidalijimą. O šiandiena vyksta susitaikymo pamaldos, kur jaunimas, palydimas Taize giesmių, atlieka sąžinės sąskaita ir tikrai gausiai eina išpažinties.

Antradienio vakare įvyko Pasaulinių jaunimo dienų atidarymo šv. Mišios, o šįvakar, ketvirtadienį, pirmąsyk susitiksite su popiežiumi.

Iš tiesų labai laukiame šito susitikimo su popiežiumi. Vienur kitur buvo galima nugirsti iš ispanų – būkite atsargūs, neikite naktį vieni, nevažiuokite metro naktį vieni, nes gali būti kokių pasipriešinančių grupių, kurios sukilusios prieš popiežių. Bet iš tiesų jaunimas nieko nebijo ir tokie gąsdinimai dar labiau motyvuoja susitikti su popiežiumi. Jie popiežių palaiko ir jie trykšta tikėjimu, jiems nėra jokių kliūčių ir barjerų.

Kol nesusitikome su popiežių, šiai kelionei tarsi dar kažko trūksta, tarsi tos vyšnios ant torto, užtai labai labai laukiam, nes tai ir yra tie centriniai momentai, norime išgirsti kokią žinią popiežius nori pasakyti jaunimui. Kartu per tą didįjį susibūrimą vėl patirti tikėjimo šventę, visų tautų bendrystės šventę. Šiandien turėtų būti tai, dėl ko mes važiavom, ko ieškojom.